Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius prof. dr. Raimundas Jurka nurodo, kad išimtiniais atvejais pareigūnai Seimo narius auklėti gali.

P. Gražulis Vilniaus Gedimino prospekte įsisiautėjo šeštadienį, pačioje eitynių „Už lygybę“ pradžioje. Seimo narį tramdė net penki policijos pareigūnai – jie suvaržė parlamentaro judėjimo galimybes ir jį išnešė toliau nuo palaikančios minios.

Pats P. Gražulis grūmoja atkirčiu policijai – parlamentaras įsitikinęs, kad policininkai prieš jį, kaip prieš teisinę neliečiamybę turintį asmenį, negalėjo naudoti prievartos. Tačiau MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius prof. dr. Raimundas Jurka DELFI nurodė priešingai – esą aplinkybės buvo tokios, kai policija galėjo imtis veiksmų P. Gražuliui sutramdyti.

„Bendrai žinoma, kad Seimo nariai (...) negali būti be Seimo sutikimo traukiami baudžiamojon atsakomybėn arba apskritai suvaržoma jų laisvė. Negali būti sulaikomi, suimami ir t.t. Tačiau, ypatingai tokių masinių renginių metu – ir nebūtinai, Seimo statutas leidžia policijos pareigūnams sulaikyti asmenį, t.y. suvaržyti jo teises ir laisves. Jeigu, šiuo atveju, Seimo narys yra užklumpamas pažeidimo darymo metu ir vietoje“, - kalbėjo R. Jurka.

Pasak jo, jei pareigūnai tokios teisės neturėtų, situacija būtų paradoksali.

„Natūralu, jog tam, kad užkirstų kelią galimiems pažeidimams, nelėksi pas generalinį prokurorą, kad jis lėktų į Seimą ir prašytų ne sesijos metu Seimo sutikimo (suvaržyti Seimo nario laisvę – DELFI). Jeigu yra asmuo, kuris turi imunitetą, sulaikomas pažeidimo darymo vietoje ir pažeidimo darymo metu, tada jį gali sulaikyti. Ir tam tikram ribotam laikui, t.y. nustatyti asmenybei, nustatyti tam tikras aplinkybes ir, be abejo, jį paleisti“, - aiškino R. Jurka.

Būtent tokią procedūrą policija atliko P. Gražulio atžvilgiu. Gėjų ir lesbiečių eitynių pradžioje Seimo narys buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Tačiau jau po kelių valandų, renginiui einant į pabaigą, parlamentaras vėl stovėjo protestuojančios minios priešakyje ir su megafonu pranešė, kad „Gražulis prisikėlė“.

Neliečiamybės dar neklibina

Policijos pareigūnų reikalavimams nepaklusęs ir policininkams pasipriešinęs parlamentaras už šiuos veiksmus negalės būti baudžiamas be Seimo sutikimo, mat už pasipriešinimą pareigūnams gali būti taikomas administracinis areštas. Tokia bausmė teisinę neliečiamybę turinčiam politikui negali būti taikoma.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas DELFI teigė, jog kol kas kreipimasis dėl P. Gražulio neliečiamybės nėra paruoštas.

Jei teisėsauga prašytų naikinti P. Gražulio imunitetą, tai būtų jau antras kartas, kai ši procedūra jam taikoma dėl elgesio seksualinių mažumų eitynėse. Prieš trejus metus vykusiose eitynėse P. Gražulis ir dar vienas parlamentaras – Kazimieras Uoka – nepakluso policijos reikalavimams, perlipo apsauginę tvorą ir kibo į atlapus pareigūnams. Tiesa, tuomet Seimas skėlė antausį teisėsaugai – generalinio prokuroro prašymas panaikinti P. Gražulio ir K. Uokos teisinę neliečiamybę buvo atmestas.