Homoseksualai išnyra iš tamsos

Krūmuose besibučiuojantys vyrai, pirmieji laikraščių straipsniai homoseksualumo tema, archyviniai televizijos kadrai. Tai galima išvysti antradienio vakarą Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidarytoje parodoje „Nuo sutemų iki aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“.

Į parodos atidarymą, kuris yra pirmasis oficialus eitynių „Už lygybę“ renginys, atvyko Švedijos, Nyderlandų, Ispanijos, Čekijos ambasadoriai, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, meno mėgėjų ir LGBT bendruomenė.

Paroda – pirmoji queer (tai sąvoka, naudojama apibūdinti asmenis, kurie nėra heteroseksualūs, heteronormatyvūs arba neidentifikuoja savęs binarėje lyčių sistemoje - DELFI) istorijai ir kultūrai skirta paroda Lietuvoje, kurioje atsispindi svarbiausi LGBT bendruomenės ir queer meno įvykiai nuo 1993 iki 2013.

Parodos metu parodytas Eglės Gandos Bogdanienės kurtas performansas „(Trans)paradas“, kuriame vyrai ir moterys pagal muziką keičiasi vilnoniais nuogo kūno kostiumais.

Lietuvoje homofobinio rojaus nebus?

Parodos kuratorė Laima Kreivytė spaudos konferencijoje aiškino, kad visą ŠMC galima lengvai užpildyti kūriniais LGBT tematika. Užduotis buvo ne į vieną vietą sutelkti visus darbus, bet juos pabandyti sujungti. Dalies kūrinių teko sąmoningai atsisakyti – viskas nebūtų tilpę turėtose ŠMC erdvėse.

„Man atrodo, kad laikas, kai žmonės vengė apie tai kalbėti, praėjęs. Ir menininkai dabar puikiai suvokia, susipažinę su lyčių, su queer teorijomis, daug skaitę, važinėję, matę užsienio parodas, nėra taip, kad nesuprastų, kur dalyvauja“, – kalbėjo kuratorė.

L. Kreivytė stebėjosi politikais, kurie, norėdami žygiuoti į ateitį, spėriai žygiuoja į praeitį.
„Pažiūrėkime – visi procesai iš tiesų praėjo ir Londone, ir Berlyne, ir ne tik didžiuosiuose miestuose. Vyksta Londone LGBT kino festivaliai – visame mieste išklijuoti plakatai – niekam nei skauda, nei rūpi, nei reikia su kokiu akmeniu daužyti. Tiesiog tai viena iš kultūros dalių“, – pasakojo menotyrininkė.

L. Kreivytės tvirtinimu, LGBT demonstracijos – svarbus pilietinis momentas, kad žmonės nebūtų skirstomi į „stalčiukus“. „Visas demokratinis pasaulis juda į tai, kad žmonių neskirsto į stalčiukus. Tai kodėl mūsų politikai įsivaizduoja, kad Lietuva kažkokiu stebuklingu būdu apsisuks ir vis dėlto sugebės savo mažytį homofobinį rojuką susikurti? Nebent judėsime Baltarusijos keliu, tada tai įmanoma“, – kalbėjo L. Kreivytė.

Į LGBT žmones pradėta žiūrėti rimtai

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė pastebėjo, kad per 20 metų padaryta labai daug. Aistras, kurios verda prieš prasidedant antrajam „Baltic Pride“, M. Jankauskaitė vertina kaip labai didelį LGBT bendruomenės pasiekimą.

„Sutikite, mes nuėjome tokį ilgą kelią nuo situacijos, kada buvo šitie žmonės, šitie klausimai visiškai ignoruojami, jų tiesiog nebuvo, jie tiesiog neegzistavo visuomenėje. Perėjome per tokį periodą, kada žmonės, atstovaujantys LGBT, buvo tiesiog pašaipų objektai – turiu omenyje masinę, pramoginę žiniasklaidą. Ir štai atėjome prie periodo, kada šie klausimai tampa aštrios politinės kovos objektu“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Jos tvirtinimu, opozicijos reakcija rodo, kad, galų gale, LGBT žmones pradėta priimti rimtai.

Parodoje eksponuojami du menininko Adomo Danusevičiaus paveikslai, į parodą pristatyti iš privačios kolekcijos. A. Danusevičius – Vilniaus dailės akademijos meno doktorantas, ypatingą dėmesį skiriantis gėjų kultūros analizei bei vyriškumo studijoms.

„Vienas mano kūrinys – „Gimnastai“. Jame žiūriu į savęs refleksiją visuomenėje. Darbas senokai sukurtas, juo bandžiau pavaizduoti vyrus iš kitos pusės – ne kaip dažnai vaizduojama žiniasklaidoje, tačiau juos rodau žaidžiančius nuogus gamtoje. Tai kiek kitokia jų veiksena – jie eina gilyn į girią, tai tarsi refleksija, savęs paieškos“, – pasakojo A. Danusevičius.

ŠMC skaitykloje – istorinė parodos dalis, kurioje eksponuojamos pirmosios žiniasklaidos publikacijos apie homoseksualus Lietuvoje. TV ekranuose eksponuojamos ištraukos iš laidų, kuriose kalbama LGBT klausimais.

Šalia archyvinės dalies, kurioje atsispindi Lietuvos queer bendruomenės organizacinė, leidybinė, pilietinė veikla, yra pristatoma šiuolaikinio meno paroda, atskleidžianti queer požiūrį į kūną, seksualumą, tapatybę, gyvenimą kartu. Akcentuojami ne tik vieši pasiekimai, organizacinė veikla ir pilietinis aktyvizmas, bet ir privatūs gyvenimai, paraštinės patirtys.