Pasižiūrėti į eitynių dalyvius maga ir jų didžiausiems priešininkams – tautininkas Julius Panka planuoja ateiti „gėdinti“, o P. Gražulis – protestuoti.

Po palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko tryško džiaugsmu.

„Tikiuosi, ši teisinio nihilizmo bakchanalija savivaldybėje baigėsi ir atėjo laikas bendradarbiauti su savivaldybe“, – kalbėjo V. Simonko. Jis atkreipė dėmesį, kad eitynes planavo septynis mėnesius –tiek laiko prireikė įrodyti, kad žmogaus teisės egzistuoja ir Gedimino prospektas priklauso visiems. LGL lyderis įsitikinęs, kad teismo sprendimas pasitarnaus visai pilietinei visuomenei.

Vladimiras Simonko

Pasak V. Simonko, policija pažymėjo esanti pajėgi užtikrinti saugumą ir akcentavo, kad Vilnius – viena saugiausių sostinių Europoje. „Todėl, naudodamasis tokia proga, kviečiu visus tolerantiškus žmones prisijungti prie mūsų eitynių. Renkamės Gedimino prospekto pradžioje, tikiuosi, visi galės dalyvauti“, – kvietė V. Simonko. 

Eitynių paraiškoje nurodyta, kad prospektu žygiuos apie 800 žmonių. Eitynių organizatoriai skundėsi esą pastatyti į nepavydėtiną padėtį – tik dabar oficialiai eitynės leistos ir tik dabar galima informuoti bendruomenę, draugus ir tarptautinius svečius, kur rinktis.

Nuo Gedimino prospekto pradžios pajudėti planuojama pirmą valandą, Lukiškių aikštės link žygiuoti ketinama 1-1,5 val. Pasekus aikštę, čia bus sakomos iškilmingos kalbos. 

Organizatoriai tikisi, kad eisenoje dalyvaus nemažai politikų. „Bus įdomus momentas – pamatysime, kas už žmogaus teises, o kas jas ignoruoja. (…) Aš kviečiu visus politikus, tuos, kurie taikiai nusiteikę, per eitynes visus prisijungti. Vienintelis dalykas – ko nekviečiu – nekviečiu pono Gražulio“, – dėstė V. Simonko.

Kaip žinoma, parlamentaras Petras Gražulis garsėja nepakantumus seksualinėms mažumoms. Per pirmąsias LGBT eitynes jis peršoko tvorą ir puolė eitynių dalyvius. Vėliau jis už tai nubaustas administracine tvarka. 

Eitynėse laukiama ir būrio svečių iš užsienio – jose dalyvaus nevyriausybinės organizacijos „Amnsesty Internatonal“ atstovai, kitų žmogaus teisių organizacijų nariai, Gedimino prospektu žygiuos Švedijos Europos reikalų ministrė Brigitta Ohlsson, ombudsmenai.

P. Gražulis gėjams neliks abejingas

„Tokių renginių nelaukia daugiau kaip 70 proc. Lietuvos piliečių“, – tvirtina P. Gražulis, įsitikinęs, kad eitynės prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Parlamentaras tvirtino, kad šeštadienį būtinai ateis protestuoti.

„Aš kaip protestavau, taip protestuosiu, kokia forma – matysime, kiek čia bus tvorų, kaip bus aptverta, ar bendrai visas Vilnius bus aptvertas, skaičiau, kad tvoros bus dvigubai aukštesnės, dvigubai daugiau tvorų, gal su šunimis saugos. Praėjusį kartą juos saugojo labiau už Romos popiežių, dabar jie gal dar dvigubai didesne vertybe tapo“, – svarsto parlamentaras.

Pagal apaugos tipą jis ketina rinktis ir protesto formą.

J. Panka: ir žvilgsnis kartais daug ką pasako

Julius Panka

Ne taip linksmai nusiteikęs Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas J. Panka. Jis išklausyti teismo nutarties atskubėjo pavėlavęs. 

J. Pankos nuomone, teismui pritrūko laiko objektyviai ištirti šį klausimą – esą skubos tvarka tokie dalykai neturi būti sprendžiami. 

J. Pankos teigimu, šeimos su vaikais šeštadienį rengia vakaronę Kaune, o jo organizacija Dieveniškėse rengia tradicinę baltų stovyklą. „Nei vaikams, nei paaugliams į iškrypėlius žygiuojančius turbūt nepageidautina žiūrėti“, – įžeidinėjimais svaidėsi J. Panka. 

Neapykantą kitokios seksualinės orientacijos asmenims nuolat deklaruojantis J. Panka pats eitynių dalyviams vis dėlto neliks abejingas – planuoja ateiti į eitynes ir išsakyti savo nepritarimą.

Aktyviąją visuomenės dalį jis kviečia ateiti pasižiūrėti eitynių ir išreikšti savo poziciją taip, kad „jiems nesinorėtų daugiau žygiuoti“. DELFI paklaustas, ar kviečia smurtauti, J. Panka gynėsi taip nedarantis.

„Jeigu žmonės žygiuoja ir sako, kad tai yra garbė, jeigu visuomenė susirinks ir parodys, kad tikrai nėra kuo didžiuotis, nėra nieko garbingo, tikiu, kad žmonės gali būti ir sugėdinti“, – aiškino J Panka. 

Pasak jo, nepalaikymą galima išreikšti švilpimu, šūkiais, plakatais. „Galų gale, žvilgsnis daug ką pasako kartais“, – dėstė Kovo 11-oios eitynėmis išgarsėjęs J. Panka.