Lukiškių a. stovės „Tautos dvasia“, menininkas įžvelgia „penktosios kolonos“ pirštus

Pirmadienio rytą Kultūros ministerijoje caksėjo žirklės – prakirpus vokus paaiškėjo, kad laisvės kovotojų atminimo įamžinimui Lukiškių aikštėje Vilniuje turėtų iškilti paminklas „Tautos dvasia“.

Vienas konkurso dalyvis metė šešėlį vertinimo komisijai, kurios nariai, kitaip nei menininkai, neprivalėjo pateikti pažymos, jog nebendradarbiavo su KGB.

Ekspertai iš 18 atrinko penkis darbus, geriausiai atitinkančius konkurso sąlygas ir visuomenės interesą. Iš šių penkių darbų jie išskyrė „Tautos dvasią“, kurią ir rekomendavo įgyvendinti. Paminklo autoriai – Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell ir Ramunė Švedaitė.

Antroji vieta skirta projektui „Šviesa“ (aut. Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), trečioji – „Lietuvos laisvė“ (aut. Gitenis Umbrasas), 4-a vieta teko „Laisvės motinai“ (autorius Algirdas Kuzma, Stanislovas Kuzma), penktas liko „Proveržis“ (aut. Kęstutis Lanauskas, Robertas Antinis, Linas Tuleikis, Paulius Vaitiekūnas).

„Tautos dvasios šviesa – sielos paukštis – taip būtų galima įvardinti šio poetinio įvaizdžio idėją, įprasminančią istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią. Dvasios išraiška, sielos nerimas – iš narvo išlekiantis paukštis“, – taip kūrėjai apibūdina pasiūlytą idėją.

Paminklas būtų statomas iš nerūdijančio plieno, metalizuoto anglies pluošto audinio, granito, bruko.

Pasak darbus vertinusių ekspertų, šio konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje.

„Konkurso kontekste – tai labiausiai subalansuotas pasiūlymas. Paminklo simbolika universali ir abstrakti, todėl atitiktų daugelio skirtingų vertintojų poreikius. Simbolis lakoniškas, kartu talpus tinkamomis temai prasmėmis. Memorialinei daliai skiriamas reikiamas dėmesys. Paminklo projekto santykis su aikštės erdve yra geras. Mastelis tinkamas. Parterio sprendime naudojamos aikštę ir paminklą jungiančios kompozicinės priemonės, integruosiančios paminklą į aikštės gyvenimą“, – darbą nugalėtoją apibūdina ekspertai.

Teigiama, kad vertikalės viršutinė dalis bus matoma iš tolimųjų apžvalgos taškų – svarbių Tauro kalno, dešiniojo Neries kranto vietų. Pasak ekspertų, paminklas tarsi tirps erdvėje ir nekonkuruos su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštais, tuo pat metu jo dinamiškas siluetas taps reikšminga Lukiškių aikštės erdvės dominante.

Pasirinkta pagrindinė medžiaga gerai derės prie akmens grindinio, taip pat bus ilgaamžė ir lengvai prižiūrima. Ši medžiaga taip pat bus tinkama atskleidžiant objekto siluetą tamsiu paros metu dirbtinio apšvietimo pagalba.

Veikė „penktoji kolona“?

Pagal konkurso nuostatas, skulptoriai, norėję dalyvauti paminklo konkurse, turėjo pateikti pažymą, kad nebendradarbiavo su KGB. 

11-ą vietą konkurse užėmęs dailininkas architektas Valdas Jurevičius iškėlė klausimą, ar specialias pažymas turėjo pristatyti ir komisijos nariai.

„Ar mes, kūrėjai, ir tamstos esame viename lygmenyje? Mums teko pristatyti iš KGB archyvų pažymas, kad nebendradarbiavome su specialiosiomis tarnybomis. Todėl norėčiau, kad man atsakytumėte tiesiai šviesiai – kokioje sistemoje ir kokioje visuomenėje mes gyvename, jeigu vieni yra desovietizuoti, kiti dar ne. Ar jūs esate pristatę tokias pažymas kaip mes, kūrėjai“, – komisijos narių ir ministerijos darbuotojų klausė V. Jurevičius.

Jo nuomone, konkursas neteisėtas, pažeidžiami kūrėjų ir daugelio Lietuvos žmonių teisės ir interesai.

Komisijos nariu buvęs kultūros viceministras Darius Mažintas teisinosi, kad visi valstybės tarnyboje dirbantys žmonės tikrinami Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Tačiau to jis negalėjo pasakyti apie sprendžiamąjį balsą turėjusius ekspertus. Esą reikalavimą dėl pažymų nebendradarbiavus su KGB sugalvojo ne ministerija, o prie Vyriausybės veikusi komisija.

„Tikrai niekada nebendradarbiavau. Jeigu žiūrint plačiau, man ir šis reikalavimas pateikti pažymas kėlė abejonių, pasirodė nelogiškas. Mes buvome pakviesti ekspertuoti ir tiesiog atlikome savo pareigą“, – priekaištus atrėmė komisijos pirmininkas architektas Rolandas Palekas.

Kartu su juo, konkurso darbus vertino architektai Artūras Blotnys ir Tomas Grunskis, menotyrininkai Kęstutis Kuizinas ir Skaidra Trilupaitytė, skulptoriai Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir Algirdas Bosas.

„Vyriausybės sprendimas, manyčiau, buvo labai teisingas – tokios pažymos kūrėjmas būtinos, bet būtinos ir visiems kitiems, kurie dalyvauja konkurse. Kas dedasi ir šiandien Lietuvoje – puikiai suprantama, kad antra jėga, pasilikusi penktoji kolona, veikia stipriai ir dar ilgai veiks. Tai yra nenuginčijama“, – neatlyžo V. Jurevičius.

DELFI primena, kad praėjusių metų spalį Kultūros ministerija paskelbė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Principines šios konkurso sąlygas suformavo Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisija prie Vyriausybės.

Menininkai turėjo galimybę daugiau nei pusę metų rengti projektus ir 2013 m. balandžio mėn. pateikė Kultūros ministerijai 28 projektus, iš kurių 18 atitiko projektų konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus. Galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojų bus paskelbtas patikrinus projektų teikėjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir išnagrinėjus pretenzijas, jeigu jos bus pateiktos.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. Pernai buvo išrinktas nugalėtojas aikštės sutvarkymo pasiūlymui, jame numatyta vieta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimo monumentui.
Lukiškių aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas bolševikų lyderiui Leninui, 1991 metais jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.