Jis ėjo paskui damas ir bajorus vaidinančius aktorius ir iš eilės bandė paspausti ranką pirmosiose eilėse sėdėjusiems svečiams.

Pasveikino D. Grybauskaitė

Valdovų rūmų atidarymo ceremonija prasidėjo integruota muzikine, vizualine ir literatūrine programa: į sceną išėjo aristokratų drabužiais pasipuošę aktoriai, kurie grojant Donato Katkaus vadovaujamam Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui demonstravo senovės didikų šokius.

Valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir prezidentė D. Grybauskaitė. Šalies vadovė teigė, kad Valdovų rūmai yra valstybingumo simbolis, kuriuo įtvirtinamas valstybės tęstinumas ir tautos stiprybė.

Prezidentė atkreipė dėmesį, kad Valdovų rūmai duris atvėrė kaip tik Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, o būtent Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, anot jos, sprendėsi visai Europai svarbūs klausimai.

„Nuo Gedimino laiškų iki pat 2013-ųjų, jau 690 metų, Vilniaus durys yra atviros Europai“, - teigė prezidentė. 

Tiesa, Valdovų rūmų atidarymo ceremonija visiems susirinkusiems tapo ir tam tikra paskaita apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, nes svečiai dideliuose ekranuose galėjo stebėti daugybę filmuotų siužetų, kas buvo atrasta kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją, kaip kovojama su drėgme, kas puošė senovės didikų menių grindis ar sienas.

Pagal programą, iškilmėse pasirodė dainininkė Veronika Povilionienė, kuri kartu privertė dainuoti beveik visą publiką. V. Povilionienė svečiams pasakojo, kad Lietuvai dar tik diskutuojant apie Valdovų rūmų statybas ji kalbėjosi su viena pensinio amžiaus moterimi, kuri supykusi dėl Valdovų rūmų statybų kainos grasino sukviesti pensininkus, kad šie išnešiotų po plytą.

Po kiek laiko ta pati moteris, anot V. Povilionienės, pakeitė nuomonę ir jau žadėjo sukviesti visus senjorus sunešti plytą po plytos tiems patiems Valdovų rūmams.

Susirinkusiems žiūrovams taip pat dainavo Augustė Vedrickaitė, Vaidas Baumila, Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“, grojo muzikantai Petras ir Dominykas Vyšniauskai.

Žygimantą Augustą vaidino policininkas 

Tačiau pagrindiniu iškilmingos ceremonijos akcentu turėjo tapti teatralizuotas didikų atvykimas žirgais ir susitikimas su jų laukiančiomis damomis. Grojant muzikai rūmų damos išsirikiavo laukdamos vyrų, kurie į Didįjį kiemą įjojo ant žirgų pro Pietinius vartus.

Kaip informavo Valdovų rūmų komunikacijos koordinatorė Ramunė Hazir, bajorų kolonoje Žygimantą Augustą vaidino Raitosios policijos atstovas.

Tačiau bajorams pasisveikinus su damomis ir lėtai žingsniuojant į rūmų vidų, savo pasirodymą surengti nutarė ir kontraversiškai vertinamas leidėjas A. Pilvelis. Beveik visuose rinkimuose kandidatuojantis vyras nusekė paskui inscenizuotą bajorų bei damų koloną ir sveikinosi su visais pirmosiose eilėje sėdinčiais svečiais.
A. Brazausko paminėjimas – su plojimais

Nors renginys buvo pramoginis, tačiau jo metu buvo nuolat dėkojama Valdovų rūmų atstatymą parėmusiems žmonėms, organizacijoms bei institucijoms, taip pat architektams, istorikams.

Paminėjus Valdovų rūmų statybas inicijavusio Algirdo Mykolo Brazausko pavardę, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Didžiajame kieme nuvilnijo plojimai.

Vienas baigiamųjų šventės akcentų buvo simbolinis Valdovų rūmų rakto perdavimas, tačiau, skirtingai nei buvo galima tikėtis, raktas buvo perduotas ne kam nors iš oficialių valstybės asmenų, o Valdovų rūmų muziejaus direktoriui Vydui Dolinskui.

Raktą jam perdavė Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Galėjo patekti ne tik „grietinėlė“

Į šeštadienį vykusia Valdovų rūmų atvėrimo ceremoniją galėjo patekti ne tik kviestiniai svečiai, bet ir dalis paprastų gyventojų.

Kaip pasakojo Valdovų rūmų komunikacijos koordinatorė R. Hazir, prieš šventę internete Valdovų rūmai paskelbė, kad paskambinusieji ir užsiregistravusieji galės gauti kvietimus.

Tiesa, kvietimų paprastiems gyventojams nebuvo daug, nes Didysis kiemas nėra itin didelis.

Numatoma rūmų kaina – 337 mln. Lt

Numatoma Valdovų rūmų kaina siekia 337 mln. litų. Šiuo metu dar nėra pastatyta antroji rūmų dalis, kuriai prireiks apie 75 mln. litų.

Skelbiama, kad Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia XIII-XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių.

Fonde yra 713 perimtų, dovanotų ir įsigytų vertybių. Dovanotos ir įsigytos muziejaus vertybės gali būti įkainotos 23 mln. litų. Per ketverius metus specialistai konservavo ir restauravo per 10 tūkst. eksponatų.

Muziejaus vadovai skelbia, kad pagal 2012 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ bei Sociologijos instituto atliktą gyventojų apklausą, 80 proc. respondentų Valdovų rūmus vertina kaip Lietuvos valstybingumo, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės „nuo jūrų iki jūrų“, savo paveldu galinčios rūpintis valstybės simbolį.

2002 m. laikomi oficialia Valdovų rimų statybos pradžia, o Algirdas Brazauskas pirmąją plytą padėjo 2004 m. pavasarį.

Planuota rūmus atkurti iki Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo 2009 m., tačiau prasidėjus ekonominei krizei, to padaryti nespėta. Nepaisant to, 2009 m. liepos 6-ąją surengta simbolinė rūmų atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo keturi karūnuotieji asmenys bei dar 12 valstybių vadovai.

Suaugusiems bilietas į Valdovų rūmus kainuos 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 5Lt, numatoma taikyti įvairias nuolaidas.