"Didžiulis ateinantis klausimas yra nepilotuojamų lėktuvų tiek įsigijimas, tiek reguliavimas oro erdvėje", - BNS sakė ministerijos politikos direktorius V. Urbelis.
Pasak pareigūno, nepilotuojamų lėktuvų perdavimo ir sertifikavimo klausimas tapo dar aktualesnis, kai Vokietija gegužę atsisakė šimtamilijoninio nepilotuojamų lėktuvų kontrakto. Pareigūnai Berlyne argumentavo, kad sertifikavimo procesas dvigubai pabrangintų kainą.
"Europos valstybės turi susėsti kartu ir susitarti dėl politikos. Akivaizdu, kad nepilotuojami lėktuvai yra ateitis", - teigė jis.
Trečiadienį ir ketvirtadienį ES gynybos politikos direktoriai taip pat aptarė pasirengimą rugsėjį vyksiančiam neformaliam gynybos ministrų susitikimui, galimas Europos Vadovų Tarybos diskusijas gynybos klausimais gruodį, ES vykdomas operacijas ir partnerystes.
Neformalūs gynybos politikos direktorių susitikimai kartą per pusmetį rengiami ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Lietuva pirmininkavimą iš Airijos perėmė liepos 1 dieną.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime rašoma, kad Lietuva tikisi, jog aukščiausio lygio ES vadovų susitikime bus peržiūrimi politiniai įsipareigojimai dėl ES karinių pajėgumų – kovinių grupių – panaudojimo. Nuo liepos 1 d. kartu su Lietuvos pirmininkavimu pusmečio budėjimą pradėjo penkiašalė ES kovinė grupė, kurioje – ir apie 120 Lietuvos karių. V. Urbelis kolegas taip pat informavo, kad Lietuva spalį Londone kartu su šiai kovinei grupei vadovaujančia Jungtine Karalyste organizuos seminarą ES kovinių grupių efektyvumo didinimo tema.
Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius teigė, kad Lietuva taip pat tikisi, jog Europos Vadovų Taryboje bus atnaujinti politiniai įsipareigojimai prisiimti daugiau atsakomybės užtikrinant saugumą kaimynystėje, stiprinant partnerystes ir dialogą saugumo klausimais su Rytų ir Pietų kaimynėmis. Lietuva taip pat sieks, kad ES vadovai diskutuotų ir apie ES pajėgumų didinimą reaguoti į kylančias iššūkius ir grėsmes, svarstytų energetinio saugumo klausimus, siekiant, kad šie klausimai taptų ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalimi, būtų atnaujinti politiniai įsipareigojimai plėtoti iniciatyvas, didinančias Europos gynybinius pajėgumus.
ES partneryčių srityje Lietuva pirmininkaudama ES Tarybai daugiausia dėmesio ketina skirti ES partnerystei su Rytų Europos šalimis ir NATO. „Tik aktyviai bendradarbiaudama su partneriais saugumo ir gynybos srityje ES gali būti veiksminga saugumo teikėja regione ir pasaulyje,“ – sakė Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius dr. V. Urbelis.
Pirmininkaudama ES Tarybai bendradarbiavimo su NATO saugumo ir gynybos srityje, Lietuva sieks, kad organizacijos viena kitą papildytų efektyviai naudodamos turimus resursus.
