Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį nesuderino leidimo Lietuvos gėjų lygai (LGL) eitynes rengti Gedimino prospektu. Savivaldybė argumentuoja, kad leisdama eitynes, pažeistų Susirinkimų įstatymą, pagal kurį numatytas besąlyginis draudimas susirinkimus prie teismų pastatų, valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, ambasadų rengti artimesniu nei nurodyta atstumu.

Kaip teigta savivaldybės pranešime žiniasklaidai, yra didelė tikimybė, jog 2010 m. eitynių incidentai, nepaisant policijos dalyvavimo, gali pasikartoti bei gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, moralei, visuomenės saugumui. Prieš keletą mėnesių Vilniaus meras Artūras Zuokas kėlė kitą – eitynių dalyvių saugumo – klausimą.

Vis dėlto policija tvirtina, kad eitynių dalyvių saugumą užtikrintų.

Saulius Skvernelis

„Šiandien galiojantis Susirinkimų įstatymas policiją įpareigoja užtikrinti bet kokio teisėto renginio saugumą bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriame Lietuvos taške. Policija tą privalo padaryt ir padarys“, – DELFI sakė generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, ar renginys vyktų Sereikiškių parke, ar kur nors prie jūros – įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja, kad policija privalo pašalinti visas grėsmes ir užtikrinti renginio saugumą.

Politologas ragina pasisakyti prezidentę ir premjerą

„Visose demokratinėse valstybėse šie žygiai vyksta. Tai, kad Lietuva neleidžia ir tai, kad dabar pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai – atrodo truputį keistai. Vėl siunčiama žinia dėl Lietuvos valstybinės orientacijos“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š. Liekis.

Š. Liekio manymu, į šiuos klausimus turi atsakyti šalies prezidentė ir premjeras, formuojantys valstybės orientacines nuostatas.

Šarūnas Liekis

„Čia panašu į politikavimą. Europos kontekste ir pirmininkavimo kontekste Lietuva atrodys labai keistai, šiuo atveju turėtų pasisakyti premjeras ir prezidentas – pasakyti, kur Lietuva eina ir ką daro“, – mano pašnekovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius nesako savo nuomonės, ar reikėtų leisti seksualinių mažumų eitynes Vilniaus Gedimino prospektu. Ministro pirmininko teigimu, tai yra sostinės valdžios politikų kompetencijos klausimas.

V. Vobolevičius: politikai daro tai, ko nori rinkėjai

Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas politologas Vincentas Vobolevičius laikosi priešingos pozicijos.

„Gėjų lyga pasirinko durną taktiką – bet kokią apklausą Lietuvoje padaryk, visi iki vieno, su labai maža išimtimi, pasakys, kad jiems nereikia leisti žygiuoti. Tai kodėl demokratinėje šalyje politikai neturėtų taip elgtis, kaip jų rinkėjai nori?“, – klausia V. Vobolevičius.

Pasak V. Vobolevičiaus, LGL akcentuoja, kad turėtume bijoti ES. „Bet jeigu esame demokratinė šalis, kurioje dauguma rinkėjų nepalaiko šitų eitynių, politikai natūraliai, kaip demokratiškai rinkti politikai, daro tai, ko nori rinkėjai“, – aiškina politologas.

V. Vobolevičiaus nuomone, Gėjų lyga turėtų rengti ne eitynes, o diskusijas, imtis švietimo – ieškoti galimybių žmones patraukti savo pusėn. „Dabar realiai jie sau šauna į koją. Kadangi žmonės mato drastišką skėryčiojimąsi, galvoja, kas čia per gaidžiai. Tai labai bloga taktika iš jų pusės,nebent tik norint padaryti sau reklamą“, – sakė ISM dėstytojas.

Teisininkė: susirinkimų laisvė turi galioti visiems

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė akcentuoja, kad susirinkimų laisvė – viena esminių demokratinės visuomenės laisvių.

Jos tvirtinimu, savivaldybė šiuo atveju „labai gudriai sužaidė“ su įstatymo raide – paėmė formalų reikalavimą dėl atstumų iki institucijų ir jį perskaitė pačia siauriausia įmanoma prasme. „Formaliai žiūrint, jie rado pateisinimą ribojimui – nurodė atstumą, kurio privalu laikytis nuo valstybės institucijų. Tai kvepia biurokratizmu ir labai siauru, formaliu įstatymo skaitymu. Kada norima apriboti vieną esminių demokratijos laisvių – susirinkimo laisvę, bandoma ieškoti būdų siaurai, formaliai, taikant įstatymus tam sutrukdyti“, – mano J. Guzevičiūtė.

Pasak jos, yra begalė pavyzdžių, kai kitoms grupėms šie reikalavimai netaikomi. Štai praėjusią savaitę Raudonasis kryžius rengė Pabėgėlių dienos minėjimą parke šalia Prancūzijos ambasados, Kovo 11-osios eitynės vyko Gedimino prospekte, Gegužės 1-ąją sostinės gatvėmis žygiavo švenčiantys socialdemokratai ir profsąjungos.

J. Guzevičiūtės teigimu, iš to matyti, kad savivaldybė tiesiog ieško būdų, kaip šioms eitynėms užkirsti kelią. Esą net iš savivaldybės pranešimo spaudai galima matyti, kad jie patys
truputį mėtosi savo argumentuose.

J. Guzevičiūtė pastebi, kad į šį reikalą žmonės žiūri kaip į vienos grupės pramoginį renginį, kuriam savivaldybė nedavė leidimo. „Ne, tai yra daug plačiau – keliamas klausimas dėl „Baltic Pride“ renginio parodo, kad jei mes kvestionuojame šį renginį, mes apskritai kvestionuojame susirinkimų laisvę. Jeigu sakome, kad ją turime, ji turi vienodai galioti visiems ir visada, o ne pasirinktinai“, – dėstė ŽTSI atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad teismai jau ne kartą savivaldybei yra baksnoję dėl susirinkimų teisės pažeidimų, tačiau ši toliau laikosi savo.

Tuo metu LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko pasiryžęs tolesniems ginčams teisme.
„Savivaldybę kuo skubiau skųsime. Žinant savivaldybės poziciją, tikėtina, kad ji duos apeliaciją, jei bus nepatenkinta, gal mes priartėsime prie 2010 m – visi pamename, kai sprendimas buvo paskelbtas 17 val., o kitą dieną, 11 val., mes jau žygiavome. Bijau, kad tai, ko bandžiau išvengti, šįmet pasikartos dar kartą“, – sakė V. Simonko.

Eitynės „Už lygybę“ Vilniuje planuojamos liepos 27-ą dieną.