Zarasai, kurie jau perkopė 500 gyvavimo metų sukaktį, 2008 metais tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine.
Turistai kviečiami aplankyti savitą miesto centrinę dalį – unikalų urbanistikos paminklą, Zaraso ežero Didžiąją salą – tradicinių ir laukiamų renginių vietą, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią – neobaroko stiliaus architektūros pavyzdį, krašto muziejų, įkurtą viename gražiausių, seniausių ir istoriškai svarbiausių miesto pastatų.
Zarasų miesto privalumas yra ir tai, kad jis tik keli kilometrai nuo Lietuvos – Latvijos valstybinės sienos ir per 20 kilometrų nuo antro pagal dydį kaimyninės šalies didmiesčio Daugpilio. Apsilankius Zarasuose galima pastebėti nemažai automobilių su kitų šalių valstybiniais numeriais – Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Akivaizdu, kad Zarasus pamėgo ne tik lietuviai, bet ir užsienio turistai.
Atvykusieji į miestą gali apsigyventi trijų kategorijų patalpose: svečių namuose, sodybose, teikiančiose nakvynės-pusryčių paslaugas, ir kempinge.
Vienas įspūdingiausių Zarasų statinių - 2011 metais atidarytas apžvalgos ratas, kurį suprojektavo architektas Šarūnas Kiaunė. Tai analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu.
Vietos gyventojai taip pat pastebi, kad lankytojų, o ypač savaitgaliais, Zarasuose netrūksta.
„Ežerai daro savo“, - DELFI teigė Zarasuose gyvenantis vaikinas.