Politikė nežada nusileisti prezidentui Valdui Adamkui ir toliau siekia, kad jis viešai paneigtų savo dienoraščių knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai” paskelbtus esą tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius teiginius ir sumokėtų 200 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šią sumą parlamentarė žada skirti labdarai.
Teismas V. Adamkui pareikštą ieškinį nagrinėja po pertraukos – keliems mėnesiams byla buvo sustabdyta, nes teisėja Ramunė Mikonienė buvo paskyrusi lingvistinę ekspertizę.
Seimo narė ieškinyje teigia, kad 376-ajame knygos puslapyje, kuriame kalbama apie 2007-ųjų rudens įvykius, kai Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos Maskvoje, yra šmeižikiško turinio informacija.
Tuo metu Seimo „darbiečių” frakcijos nariai vyko į Rusijos sostinę susitikti su V. Uspaskichu ir viešai kaltino Lietuvos teisėsaugą ketinimais susidoroti su jų vedliu.
V. Adamkus savo dienoraštyje teigia, kad D. Mikutienė su kitomis politikėmis, gindama tuo metu nuo mūsų šalies teisėsaugos besislapsčiusį savo partijos lyderį, „dergė Lietuvą”.
Ekspertai savo išvadoje nurodė, kad nors knygą rašė žurnalistas Valdas Bartasevičius, tačiau ekspertizės išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, jog dienoraščių autorius yra vienas – V. Adamkus.
D. Mikutienės advokatė: tereikėjo išbraukti du žodžius ir parašyti atsiprašymo laišką
D. Mikutienės advokatė Ramunė Dulevičienė teisme tikino, kad V. Adamkaus knygoje išsakyti teiginiai pažemino jos ginamos politikės garbę ir orumą.
„Asmens garbė ir orumas nėra padovanoti, o užsitarnauti per daugelį metų, todėl D. Mikutienė jau keturias kadencijas dirba Seime“, – tikino atstovė.
Pasak R. Dulevičienės, žodis „dergė“ visuotinai turi tik neigiamą atspalvį, todėl V. Adamkaus dienoraštį skaitę žmonės susidarė tik neigiamą nuomonę apie Darbo partijos narę. Vardydama žodžio „dergė“ reikšmę advokatė citavo įvairias galimas neigiamus sinonimus, o kaip pavyzdį pateikė seną posakį: „Varnos apdergė tvorą“.
D. Mikutienės advokatė pabrėžė, kad tuo metu, kai V. Adamkus savo dienoraštyje apkaltino D. Mikutienę, ši buvo Lietuvoje ir slaugė savo sunkiai sergančią motiną.
„Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ji dergė Lietuvą, taip pat nepateikė įrodymų, jog taip darė tuo metu būdama ar nebūdama Maskvoje – net nepateikta įrodymų, kaip kiti „darbiečiai“ dergė Lietuvą“, – advokatės teigimu, nesant įrodymų kol kas sunku padaryti išvadą, jog tokie V. Adamkaus žodžiai tebuvo tik nevykusiai parinkta literatūrinė autoriaus išraiška. Kai įrodymų nėra, pasak jos, kiekvienas laisvas savaip interpretuoti pasakytus teiginius.
„Nors ekspertai pasakė, kad dienoraštis, kaip stilius, yra nuomonė, tačiau teismų praktikoje laikomasi, jog nuomonė turi remtis tam tikrais faktais, o tokių faktų, kad išsijuosus dergiama Lietuva, byloje nėra“, – sakė R. Dulevičienė.
Advokatė pabrėžė, kad vos tik pasirodžius pirmajam knygos tiražui D. Mikutienė kreipėsi į V. Adamkų ir prašė ištaisyti klaidą, tačiau į tokį prašymą nebuvo reaguota.
„Tai nesuderinama su sąžiningu asmens elgesiu, atsakovas nepaneigė žinių net ir raginamas, todėl negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės“, – D. Mikutienės advokatė sakė, kad V. Adamkaus atstovai teisme neįrodė, jog atsakovas veikė sąžiningai rašydamas žinią apie tai, ką D. Mikutienė veikė Maskvoje.
Savo baigiamojoje kalboje advokatė taip pat nurodė, kad V. Adamkaus parašyta knyga buvo populiari ne tik dėl paties autoriaus bei jo pasirinkto žanro, bet ir buvo išleista dideliu tiražu, o kaip informacijos šaltinis bus naudojama dar daugelį metų. „Taip sudaromos sąlygos didėti neigiamoms pasekmėms“, – patikino ji.
„Viskas, ką buvo galima padaryti – išbraukti du žodžius ir parašyti asmenišką atsiprašymo laišką“, – pabrėžė advokatė.
V. Adamkaus advokatė: nuomonė gali būti šokiruojanti, bet negalima jos paneigti
Tuo metu V. Adamkui atstovaujanti advokatė Kristina Čeredničenkaitė tikino, kad D. Mikutienė prezidentui kelia nesąžiningus reikalavimus ir pažymėjo, jog Seimo narė turėjo raštu kreiptis į dienoraštį išleidusią leidyklą ir reikalauti paneigti esą tikrovės neatitinkančias žinias.
„Išleidus knygą mes gavome reikalavimą paneigti, tačiau iš to reikalavimo mano klientas nesuprato, kokias žinias jis turi paneigti, be to, nebuvo nurodytas būdas, kaip jis tai turi padaryti“, – prezidento atstovė mano, kad D. Mikutienė pažeidė ikiteisminę tvarką.
K. Čeredničenkaitė pabrėžė, kad V. Adamkaus paskleista informacija prilyginama nuomonei, o knygoje nurodyta dienoraščio data negali būti siejama su konkrečiai su tos dienos įvykiais – tądien jis tik išsakė savo nuomonę apie maždaug mėnesio įvykius.
„Taip, nuomonė, gali būti šokiruojanti, erzinanti, nepatinkanti, tačiau negalima reikalauti nuomonės paneigti, – sakė ji. – Kiekvienas turime nuomonę apie įvairius įvykius, tuo metu kiekvieną dieną spauda rašė, kaip Darbo partijos lyderis spjovė į Lietuvą, iš tų publikacijų buvo galima susidaryti tokią nuomonę, kokią V. Adamkus ir parašė savo dienoraštyje“.
Savo baigiamojoje kalboje advokatė prisiminė ir D. Mikutienės viešai pasakytus žodžius: „Ar jums, ponai prokurorai, neatrodo, kad Lietuvos pareigūnai įvykdė nusikaltimą?“.
Ji pabrėžė, kad 2007 m. rugpjūtį-rugsėjį D. Mikutienė į Maskvą, kur tuo metu slapstėsi V. Uspaskichas, vyko mažiausiai penkis kartus.
Prašydama atmesti D. Mikutienės ieškinį kaip nepagrįstą K. Čeredničenkaitė taip pat nurodė, jog Seimo narė kelia nesąžiningus reikalavimus – jos atsiprašyti per pagrindines žiniasklaidos priemones.
Rankų miklumas ir jokios apgaulės
„Pasijutau kaip skaitydamas rusų satyros klasiko knygą „Rankų miklumas ir jokios apgaulės“, – išklausęs D. Mikutienės advokatės kalbą teisme sakė V. Adamkui dienoraštį padėjęs parašyti V. Bartasevičius. – Kaip gali demokratinės valstybės parlamentaras kalbėti, kad Lietuvos prokurorai gali paimti V. Uspaskichą ir kaip banditai jį užmušti? Už jus niekada negalėčiau balsuoti, nes, manau, jūs sėdite ne savo vietoje“.
Tai išklausiusi D. Mikutienė padėkojo žurnalistui už išsakytą nuomonę, tačiau patikino, jog niekada jam ir nepatikėtų savo rinkiminės programos.
Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad 2007 m. rudenį, kaip rinkimų štabo vadovė, važiavo į Maskvą, tačiau jokio kontakto su užsienio valstybės žurnalistais neturėjo. Politikė stebėjosi, kad politologai, žurnalistai gali viešai reikšti savo nuomonę, o jeigu kokią nors abejonę iškelia Seimo narys, tai jau esą prilyginama valstybės dergimui.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą žada paskelbti liepos 15 d.