"Mes derybų nevedame. Mes vykdome įstatymus ir, be abejo, teismo sprendimus. Kai gausime visą nutarimą, ne tik pranešimą, įvertinsime visus argumentus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neabejotinai, kaip ir teismo sprendimų yra numatyta, priims greitą sprendimą", - ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Zuokas.

"Sprendimai, kiek suprantame iš pateikto pareiškimo viešai, yra įmanomi du. Administracija įvertins visas rizikas dėl norimos vietos, taip pat susiderins su policijos atstovais, kurie abejoja dėl minėtosios vietos. Taigi savivaldybė galės priimti, kiek suprantame pagal šį teismo sprendimą, atmesti jų prašymą, o tada minėti atstovai galės kreiptis dar kartą su kita vieta, kuri būti priimtina pagal saugumo reikalavimus. Ir tada savivaldybės administracija priimtų galutinį sprendimą", - aiškino A. Zuokas .

Vilniaus vadovas nevertino, kuris kelias bus pasirinktas. Klausiamas, ar lieka bent menkiausia galimybė, kad eitynės vyks Gedimino prospekte, A. Zuokas teigė, kad "viską spręs administracijos atstovai, vadovaudamiesi įstatymais ir Konstitucija, įvertinę ir garantuodami renginio saugumą".

"Teismo sprendimą gerbiame ir jį įvykdysime greitai, kaip ir numatyta", - užtikrino meras.

Komentuodamas, ar nemano, kad Vilniaus įvaizdžiui būtų geriau, jei eitynės vyktų centre, A. Zuokas kalbėjo apie Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai reikšti įsitikinimus, piketuoti, tačiau savivaldybės pareiga esanti užtikrinti saugumą. Meras kėlė klausimą, kas prisiimtų atsakomybę, jeigu kažkas nutiktų.

"Tai kas tada? Vėl meras atsakys? Arba kas - teismai atsakys už tai? Ne. Atsakys policija ir miesto savivaldybė. Todėl mes turime vertinti visus argumentus ir aš manau, kad tas konfliktas yra absoliučiai dirbtinis vien dėl to, kad minėtiems asmenims reikia atkreipti dėmesį į save", - kalbėjo sostinės vadovas.

Jis užsiminė gavęs laiškų iš vadovų, kuriuose nurodoma, kaip daryti spaudimą Vilniaus miesto savivaldybei. Pasak mero, tai kenkia miestui, valstybei, Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovai bando save sureikšminti. Be to, A. Zuokas įžvelgė, kad tai LGL naudinga, nes organizacija dėl tariamos diskriminacijos gaunanti ženklią finansinę paramą.

ELTA jau skelbė, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal Susirinkimų įstatymą Lietuvoje yra nustatyta pareikštinė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka, t. y., susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 15 žmonių.

Kaip pabrėžė LVAT, Susirinkimų įstatymas nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės pačiai nurodyti kitą eitynių ar susirinkimo vietą, nesuderinus jos su susirinkimo organizatoriais. Anot LVAT, aiškinant priešingai, būtų paneigta pareikštinė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka, galiojanti Lietuvoje.

Atsižvelgdama į tai, LVAT teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad derybų būdu nepasiekus vieningo sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą sprendimu, kuris vėliau galėtų būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, rašoma teismo pranešime.

Remdamasis išdėstytais motyvais LVAT atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pranešimą apie eitynių organizavimą pateikė 2013 m. sausio 11 d., o eitynes pageidaujama surengti 2013 m. liepos 27 d.

Iš naujo pradėti derybas su Vilniaus miesto savivaldybe dėl eitynių vietos LGL žada kitą savaitę. LGL kategoriškai atsisako žygiuoti Upės gatve ir pageidauja tai daryti sostinės senamiestyje.