Teisėjas Olegas Zaicevas paskelbė, kad R. Gaidienė neteisėtai suteikė slaptą informaciją apie namuose per gimdymą mirusios mergytės mirties priežastį ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Už tai 38 metų R. Gaidienei teismas skyrė 15 MGL dydžio (1 950 litų) baudą.
Šiuo metu prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimui dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.
Įtarimai sunkiu sveikatos sutrikdymu, dokumentų suklastojimu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine ar profesine veikla, piktnaudžiavimu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu įteikti keturioms namuose gimdymus priėmusioms medikėms.
Tyrimo metu prokurorai nustatė, kad vilnietės Jurgita Inga Švedienė ir Dalia Jakaitė šia veikla užsiima Lietuvoje ir už jos ribų nuo 1992 metų.
Tirdami vienos mergaitės mirtimi pasibaigusį gimdymą, pareigūnai klausėsi gimdymus priėmusių medikių pokalbių telefonu. Būtent iš jų paaiškėjo, kad J. I. Švedienės ir D. Jakaitės pažįstama teismo medicinos ekspertė R. Gaidienė galėjo atskleisti slaptus duomenis.
Tuo metu R. Gaidienės kolega ekspertas Sigitas Laima iš prokurorų buvo gavęs nurodymą nustatyti tikslią vieno kūdikio mirties išvadą. Ekspertas tyrimą jau buvo atlikęs ir surašęs išvadą, kuri buvo saugoma specialioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus patalpoje.
Tai sužinojusi R. Gaidienė praėjusių metų vasario 1-ąją atvyko į darbovietę, nors tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, ir patekusi į tarnybines patalpas susipažino su S. Laimos atlikto tyrimo išvada.
Joje pateiktus duomenis R. Gaidienė tą pačią dieną telefonu perdavė I. J. Švedienei, o po kelių dienų - ir D. Jakaitei. Sužinojusios, kad kūdikio mirties priežastis yra plaučių uždegimas, histologiškai rasta pūlių bei kad nurodytas kvėpavimo nepakankamumas, įtariamosios turėjo galimybę iš anksto pasiruošti apklausai policijoje.
Pateikdama slaptą informaciją nepagalvojo nieko blogo
„Savo kaltę neigiu, pripažįstu tik tam tikrus savo veiksmus“, – teisme yra sakiusi R. Gaidienė.
Kaltinamoji pasakojo, kad daugiau nei prieš metus jai paskambino pažįstama J. Švedienė.
„Ji pasakė, kad turi rūpestį dėl vaikelio žūties, susigaudžiau, jog kalbama apie per Jonines gimusį naujagimį – apie tai buvau girdėjusi, nes motinystės atostogų metu atvažiuodavau į darbą ir ten apie tai kalbėjo, – sakė ji. – Šio pokalbio metu Jurgita pasakė, kad norėtų patikslinti diagnozę dėl vaiko žūties. Man iš žmogiškosios pusės atrodė, kad jeigu ji pažinojo kūdikio tėvus, kaip ir kiekvienas žmogus pergyveno dėl savo pažįstamų, todėl jai ir norėjosi sužinoti...“.
„Nuvykau į darbovietę, nuėjau į saugojimo patalpą, ten dirbusios darbuotojos paprašiau ir man padavė medžiagą, jos net nenusirašiau, tik peržvelgiau tyrimą ir išvadą, ją pasakiau telefonu“, – sakė R. Gaidienė.
Gydytoja pripažino, kad po kelių dienų perdavė informaciją ir kitai medikei D. Jakaitei.
„D. Jakaitę pažinojau kaip gydytoją pediatrę, supratau, kad ji domisi iš profesinio intereso, iš kalbos susidarė įspūdis, jog ji apžiūrėjo kūdikį po gimdymo, maniau, domisi prevenciškai, – sakė kaltinamoji. – Tik vėliau, kai jau pasakiau kūdikio mirties priežastį, iš Dalios sužinojau, kad jos namuose buvo atlikta krata, ji apkaltinta kažkokių dokumentų klastojimu“.
R. Gaidienė teigė, kad perduodama informaciją rėmėsi „žmogiškaisiais faktoriais“.
„Nepagalvojau apie jokią inkriminuojamą veiką, nemaniau, kad šis atvejis yra susietas su teisėsauga“, – gydytoja sakė, jeigu būtų žinojusi, jog kūdikio mirties priežastis aiškinasi pareigūnai, ji jokiu būdu nebūtų atskleidusi mergytės mirties priežasties.
„Šie kaltinimai mano atžvilgiu akivaizdžiai perdėti, pripažįstu, kad nusižengiau vidaus konfidencialumo nuostatoms, tačiau tikrai to nedariau tyčia, tuo labiau nesiekiau, jog būtų sumenkintas valstybės autoritetas, padaryta žala ar pakenkta ikiteisminiam tyrimui“, – sakė R. Gaidienė.
„Tai pamoka tokia, kad gyvenime daugiau niekada nieko nesakysi, tylėsi, kaip vandens į burną prisisėmęs“, – patikino ji.
Tiria daugiau kaip 400 atvejų, kai motinos gimdė ne gydymo įstaigose
Prokurorai atlieka dar kitą ikiteisminį tyrimą, kurio metu tiriama daugiau kaip 400 atvejų, kai motinos gimdė ne gydymo įstaigose.
Šio tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad namuose buvo atliekamos įvairios operacijos.
Viena įtariamoji, kurios duomenys kol kas neatskleidžiami, neturinti medicininio išsilavinimo, atvyko iš užsienio atlikti praktiką Lietuvoje ir gimdymą taip pat priėmė namuose.
Prokurorai taip pat įtaria, kad kai kurie vaikai Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti panaudojus suklastotas pažymas.
Pasak prokurorų, taip pat tikrinami atvejai, kai nėra motinos nėštumo dokumentų – nėštumo metu ji nesilankė jokiose medicininėse įstaigoje, todėl kyla abejonių, ar tikrai moteris buvo nėščia ir pagimdė.
„Pastebėti atvejai, kai užsieniečiai atvyko į Lietuvą, o iš jos išvyko su gimusiais vaikais“, – prokuratūra yra pranešusi, kad motinos kūdikių gimimo faktą tvirtino suklastotomis pažymomis.
Pareigūnai įžvelgia sektos požymių
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla yra sakęs, kad ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad ši veikla turi sektantizmo požymių, kai verbuojamos gimdyvės, įrašomos į kursus, joms išduodami kažkokie sertifikatai rusų kalba ir ne visada egzistuojančių organizacijų.
Kursų dalyvės įtiki kursus vedančiais asmenimis ir priima sprendimus gimdyti taip ir ne kitaip, net įtiki šių asmenų tam tikru šventumu.
„Tai tikrai yra sektos požymiai, – sakė R. Požėla. – Per 20 metų nustatyta 400 atvejų, kai vaikai gimė namuose, ir už viso to stovi tikrai žinomi Lietuvos žmonės, buvę Seimo nariai. Įtariame, kad šioje veikloje vaikšto didžiuliai pinigai. Mums nerimą kelia kai kurių vaikų buvimo vieta, taigi yra įtarimų dėl prekybos žmonėmis. Yra keturi vaikai, kurie gimė Lietuvoje, bet jų čia neberandame, vienuolikos vaikų klausimas pakibęs ore, mes jų visai nerandame“.
Siūlo leisti gimdyti namuose
DELFI primena, kad keturios gimdymo namuose šalininkės Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) yra apskundusios Lietuvą, kurioje, jų vertinimu, nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Pasak į EŽTT besikreipusių moterų, daugelyje Europos šalių įprasta, kad medikų pagalbos sulaukia ir namuose ar mažuose gimdymo centruose gimdančios moterys.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai yra kreipęsi į ministerijas, siekdami, kad būtų reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka. Anot jų, moterims gimdant namuose, valstybė sutaupytų, o gimdyvės patirtų mažiau streso ir medicininių intervencijų. Esą ligoninėje gimdymas nesaugus dėl infekcijų, medikų klaidų ir aplaidumo rizikos.
Tuo metu gydytojai primena, kad gimdyti ne ligoninėje – rizikinga, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nurodžiusi, jog saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras, mat visų galimų komplikacijų numatyti iš anksto neįmanoma. Užtikrinti prie gimdyvių namų budinčias medikų brigadas, ministerijos atstovų teigimu, būtų pernelyg brangu.