„Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mato, kad mes - kažkokia grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę reikia įžvelgti visai kituose dalykuose. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja ir iš tikrųjų nors prezidentė pabrėžė, kad emigrantai grįžta, galbūt šiek tiek, bet mes vis dėlto matome kaimuose tuščius namus, emigracijos banga buvo labai didelė ir išvykusios į kitas šalis dirbti jaunosios šeimos negali ugdyti (vaikų) gimtąja lietuvių kalba. Ir tai yra iš tikrųjų ta tikroji grėsmė ir reikėtų numatyti, ką galima būtų Lietuvai, kaip valstybei, padaryti būtent šia linkme, kad lietuviai, kurie yra dabar po visą pasaulį išsibarstę, grįžę mokėtų tą lietuvių kalbą“, - BNS sakė parlamentarė.

Jos teigimu, teisę tausoti gimtąją kalbą turi ir lietuviai, ir Lietuvos lenkai.

„Prezidentė savo kalboje taip pat pabrėžė, kad mes turime tausoti, mylėti, saugoti gimtąją kalbą - tai supratome, kad visi turime lygias teises tą kalbą saugoti. Nes kiekvienas gimsta ir auga šeimoje ir jo kalba yra tokia, kokios moko tėvai, kurią nuo gimimo girdi“, - aiškino ji.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos po prezidentės metinio pranešimo išplatintame pareiškime pažymima, kad D.Grybauskaitės teiginiai, susiję su lietuvių kalba ir tautinėmis mažumomis, „yra klaidingi ir nelogiški“.

„Lietuvių kalbai grėsmę kelia ne tautinės mažumos, o tai, kad, valdant konservatoriams, kuriuos Lietuvos prezidentė rėmė, iš Lietuvos išvažiavo pusė milijono gyventojų, kurių vaikai arba turi labai ribotas galimybes mokytis lietuvių kalbos, arba tokių galimybių išvis neturi. Visų pirma būtina rūpintis tuo, kad lietuviai neišvažiuotų iš savo Tėvynės, o ne kritikos strėles nepagrįstai kreipti į tautinių mažumų pusę“, - teigia partija.

„Prezidentė D.Grybauskaitė turėtų žinoti, kad lietuviškos mokyklos Lenkijoje yra uždaromos Punsko valsčiaus tarybos narių ir viršaičio, kurie yra lietuvių tautybės, todėl prezidentės pasisakymą šiuo klausimu galima apibrėžti kaip provokuojantį. Belieka apgailestauti, kad patarėjai rengia prezidentei tekstus, kurių turinys nepadeda siekti tautinės santaikos“, - sakoma Lenkų rinkimų akcijos pranešime.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po prezidentės metinio pranešimo savo ruožtu Lenkijos spaudos agentūra PAP sakė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra sunkesnėje fazėje nei pirmosios jo kadencijos metu.

„Aišku, kad šioms komplikacijoms pirmiausiai įtakos turi Lietuvos lenkų padėtis. Iš vienos pusės – pagrįsti lenkų mažumos norai. Iš kitos – Lietuvos valdžios kartais nesugebėjimas, o kartais nenoras juos realizuoti“, - sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija rems visus Lietuvos lenkų siekius tuo pat metu visiškai gerbdama Lietuvos suverenumą.

„Man taip pat aišku, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai turi būti lojalūs Lietuvos piliečiai, tačiau tuo pat metu iš Lietuvos valdžios lauksime daugiau supratimo ir ten gyvenantiems lenkams, nes dauguma jų norų nėra ekstravagancijos apraiška ir verta didesnio dėmesio negu iki šiol“, - sakė Lenkijos premjeras.

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą šalies vadovė sakė, kad „valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“.

„Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - teigė prezidentė.

Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis yra pasirašęs įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.