Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurioje buvo teiraujamasi, kas iš politikų ar visuomenės veikėjų geriausiai tiktų eiti premjero pareigas.

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad V. Uspaskicho populiarumui kenkia besitęsiantys teismai dėl partijos juodosios buhalterijos bei faktas, jog koalicijos partneris A. Butkevičius atrodo esąs „švarus ir padorus“.

„Jis matyt jau mušta korta. V. Uspaskicho situacija dėl teismų yra labai neapibrėžta. Juk nėra aišku, jis galbūt sės į kalėjimą? Dar viena priežastis gali būti ta, kad formuojant Vyriausybę smūgių sudavė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos dėka, artimiausios V. Uspaskicho bendražygės netapo ministrėmis“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Politologas svarsto, kad tam tikrai daliai žmonių gali nepatikti ir V. Uspaskicho sąsajos su verslu, nors jis perleido įmonių akcijas savo vaikams.

Kas tinka būti premjeru?

Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kuris politikas ar visuomenės veikėjas, jų nuomone, geriausiai tiktų užimti premjero postą.

Paaiškėjo, kad dauguma respondentų ministro pirmininko kėdėje geriausiai įsivaizduoja dabartinį Vyriausybės vadovą, socialdemokratų lyderį A. Butkevičių: kad šis politikas geriausiai tinka būti premjeru manė 32,4 proc. žmonių.

A. Butkevičiaus populiarumas per mėnesį šiek tiek sumažėjo, tačiau nežymiai – 1,7 proc.

Antrasis geriausių premjerų sąraše rikiuojasi Darbo partijos pirmininko pareigas Vytautui Gapšiui perleidęs V. Uspaskichas. Tačiau manančių, jog jis būtų geriausias premjeras, buvo tik 7,5 proc.

Dar mažiau respondentų geriausia premjere įvardijo konservatorę, buvusią Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Šią politikę ministre pirmininke įsivaizduoja 5,5 proc. Tiesa, per mėnesį I. Degutienės populiarumas paaugo 2 proc.

Šiek tiek mažesnis rinkėjų ratas (5,2 proc.) premjero pareigas mielai vėl skirtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkui, ekspremjerui Andriui Kubiliui.

Po A. Kubiliaus, sąraše, kuriame išvardijama, kas geriausiai tiktų būti premjerais, rikiuojasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas, kuriam ministro pirmininko pareigas patikėtų 3,9 proc.

„Tvarkiečių“ vicepirmininkas ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis į premjerus atrodė tinkamas 3,7 proc. gyventojų, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis – 3,3 proc., socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė – 2,7 proc.

Ministro pirmininko pareigas socialdemokratų europarlamentarui Zigmantui Balčyčiui patikėtų 2,3 proc. žmonių, dabartiniam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui – irgi 2,3 proc.

Buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę A. Butkevičiaus vietoje įsivaizduoja 2 proc. gyventojų.

Vyriausybės veiklos vertinimas: labiau į neigiamą pusę

Klausiami, kaip vertina dabartinės A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą, gyventojai vieningos nuomonės neturėjo. Teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto darbą įvertino 38,4 proc. žmonių, neigiamai ir greičiau neigiamai – 42,7 proc.

Dar 18,9 proc. gyventojų nuomonės neturėjo arba nenorėjo jos išsakyti.

Aiškiai teigiamai Vyriausybės darbą įvertino tik 3 proc. gyventojų, greičiau teigiamai – 35,4 proc.

Greičiau neigiamai ministrų kabineto veiklą vertino 26,3 proc. respondentų, neigiamai – 16,4 proc.

Rinkimuose balsuotų už socialdemokratus

Nepaisant gyventojų dalies, kuri A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vertina neigiamai, dauguma gyventojų artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų linkę balsuoti už jo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją. Paramą šiai politinei jėgai biuleteniais išreikštų 27,8 proc. žmonių.

Antroji pagal populiarumą – Darbo partija (leiboristai), kuri parlamento rinkimuose suburtų 11,3 proc. šalininkų ratą. Per mėnesį „darbiečių“ populiarumas išaugo 1,2 proc.

Kiek mažiau rinkėjų balsuotų už R. Pakso vadovaujamą partiją „Tvarką ir teisingumas“. Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, „tvarkiečiai“ surinktų 8,9 proc. balsų.

Konservatoriai rinkimuose laimėtų 8,1 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,6 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 4,4 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atlikta apklausa prognozuoja 2,9 proc. balsų, tačiau šios partijos elektoratas yra susibūręs Pietryčių Lietuvos regione, todėl reprezentatyvi apklausa ne itin atspindi už Lenkų rinkimų akciją balsuoti pasiryžusių balsuoti žmonių kiekį.

Rinkimų barjeras politinių partijų sąrašams siekia 5 proc., todėl partijos, surinkusios mažiau balsų, mandatų dalybose nedalyvauja.

Tiesa, net 19,1 proc. apklausos dalyvių nesiruošia balsuoti, o dar 7,2 proc. žmonių nežinojo, už ką balsuoti, arba neatskleidė savo nuomonės.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gegužės 27-31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.