„Mane prieš kelionę taip surakino radikulitas, kad tiesiog negalėjau atsikelti. O čia kaip tik skristi reikia! Ir ką daryti – išgėriau vaistų ir skridau, o ten viskas praėjo! Ir bendrai nevalia pasiduoti“, - šypsosi pensininkė, kuri mokosi iškart dviejuose trečiojo amžiaus universitetuose, rašo ru.DELFI.lt.

41 metus dujų ūkyje inžiniere pradirbusi Melanija Aleksiuk ir garbiame amžiuje nusprendė negulėti ant pečiaus. Prieš ketverius metus ji atėjo į lenkišką trečiojo amžiaus universitetą, o pernai rudenį užsirašė į analogišką lietuvišką universitetą.

Lietuviškame universitete moteris mokosi iškart dviejuose fakultetuose – namų ūkio ir turizmo. Kartu su turizmo fakulteto vadove Teodora Dilkiene ir savo drauge Melanija jau pabuvojo Lenkijoje, lietuviškąja Venecija vadinamame Mingės kaime bei Balearų salose.

„Visada mėgau keliauti. Daug važinėjau po Sovietų Sąjungą – buvau Kryme, Kaukaze, Maskvoje, Murmanske ir Ukrainoje. Kiekviena kelionė turėjo savų privalumų ir trūkumų. Tačiau kaskart gaudavau naujų įspūdžių, juk svarbiausia – reikia mylėti pasaulį. Tada įdomu gyventi. O juk yra tokių pesimistų, kuriems viskas blogai. Jis keliauja – blogai, sėdi vietoje – taip pat nepatenkintas. O aš esu optimistė ir man visada viskas gerai“, - sako Melanija.

Nustojo taupyti ir nustebino giminaičius

Moters teigimu, artimiausiu metu ji ketina aplankyti Trakus, nuvykti į Latviją ir Norvegiją. „Mes (trečiojo amžiaus universiteto studentai – DELFI) esame labai draugiški. Tokia kelionė mus labai suartina. Mes ir padainuosime, ir pašoksime!“, - sako pensininkė.

Anot Melanijos, kuri prieš ketverius metus tapo našle, garbingo amžiaus keliautojos yra nereiklios, jos renkasi pigiausius kelionių variantus.

„Man ir vaikai padeda, ir savo pinigus leidžiu. Kiek čia to gyvenimo liko! Nustojau taupyti, nustojau gailėti pinigų. O juk senukai mėgsta: „ir pats nevalgo, ir kitam neduoda“. Bet kol gyvename, reikia jais naudotis, kaip ir visomis gyvenimo suteikiamomis gėrybėmis“, - įsitikinusi keliautoja.

„Žinoma, kiekvieną kankina kokie nors negalavimai, bet vistiek reikia judėti. Mums labai svarbios lėšos. Bet geriau pataupyti šiek tiek pinigų ir juos protingai panaudoti. Mano kaimynai ir giminės, žinoma, stebisi tokiu mano aktyvumu. Kai pasakiau, kad pradėjau mokytis lietuviškame trečiojo amžiaus universitete, man pasakė: „Tai išvis netelpa į jokius rėmus! Ir kaip tu viską suspėji?“. Reikia tik norėti, tada viską suspėsi“, - šypsosi Melanija.