Kalbą iškilmingame posėdyje sakė ir Vilniaus arkivykupas Gintaras Grušas, kuris pabrėžė, kad visi kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę drąsos, pasiryžimo ir kitų savybių įgijo šeimose. Pabrėždamas šeimą G. Grušas nuosekliai perėjo prie šiuolaikinių tendencijų, kurios Katalikų Bažnyčiai kelia susirūpinimą.

„Brolystės ir atsidavimo tėvynės laisvei sėkla, kuri ištvėrė ilgus penkis okupacijos dešimtmečius, buvo pasėta jaunose širdyse, beveik visur – šeimose", - savo kalboje sakė G. Grušas.

Arkivyskupas pažymėjo kad Sąjūdis davė daug gerų vaisių, bet nesugebėjo išgydyti visų tautai padarytų žaizdų, tarp kurių jis vardijo savižudybes, skyrybas, abortus, alkoholizmą ir emigraciją.

„Komunistinės santvarkos pasekmės, deja, dar lieka mūsų gyvenime. Nors daug padaryta per pastaruosius 25-erius metus, bet visuomenę tebelaiko pavergę savižudybių, skyrybų, abortų, alkoholizmo epidemijos ir jų padariniai. Mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo, nesąžiningumo šmėklos“, - sakė G. Grušas.

Vilniaus arkivyskupas priminė, kad daugelis lietuvių jau balsavo kojomis – tai yra, emigravo į užsienį. Tačiau, jo nuomone, tai nėra blogiausias dalykas.

„Daugelis piliečių jau balsavo kojomis išvykdami ieškoti materialios laimės kitur. Tai, palyginus, su minėtomis problemomis – ne pats blogiausia dalykas, jeigu juose glūdi ta pati sėkla: Dievo ir tėvynės meilė, kuri skatins progai pasitaikius sugrįžti ir toliau kurti mūsų Lietuvą“, - teigė arkivyskupas.

Dvasininkas taip pat ragino nepasiduoti „iš šalies peršamiems pseudomokymams“. „Pseudomokymais“ G. Grušas vadino europines vertybes - toleranciją, lygybę, pagarbą žmogaus teisėms, kuriomis esą subtiliai ardoma tradicinė šeima.

„Raginant priimti bendrus europinius dokumentus ar programas operuojame svarbiomis tolerancijos ir žmogaus teisių sąvokomis. Tačiau kai kurių siūlymų tikslas yra ne pagarba asmeniui, o subtilus siekimas primesti žmogaus prigimčiai svetimą ideologiją. Vis gausiau matome su europiniu prekės ženklu mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis“, - piktinosi Vilniaus arkivyskupas.

Kaip žinoma, Lietuvoje kilo pasipriešinimas dėl Europos Tarybos konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo“. Šios konvencijos 3-asis straipsnis apibrėžia socialinę lytį (angliškai gender). Socialinė lytis šiuo atveju reiškia moterims ir vyrams priskiriamus socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgesį, veiklą ir savybes.

Tokius europinius dokumentus jis vadino Trojos arkliais, kuriais siekiama susilpninti šeimos institutą.

„Tai daroma peršant konvencijas ir deklaracijas, kurios ištrina skirtumą tarp vyro ir moters, tarp tėvo ir motinos, tyliai diegia genderizmo sąvoką. Antai, Vilniaus savivaldybė vaikų priėmimo į darželį anketoje jau nurodo, kad yra tėvas I ir tėvas II. Prisidengus vaikų ar moterų teisių gynimu stengiamasi sumenkinti abiejų tėvų tėvų skirtingą, bet vienodai svarbų vaidmenį šeimoje“, - aiškino G. Grušas.

Arkivyskupas pasipiktino ir siūlymais uždrausti bet kokį fizinį, psichologinį ar emocinį smurtą prieš vaikus. Jis pripažino, kad smurtas prieš vaikus neleistinas, bet, jo nuomone, artėjama prie kraštutinumų.

„Artėjamas prie kraštutinumų, kai pakartotinis raginimas susitvarkyti savo kambarį, padaryti namų darbus imamas laikyti psichologiniu smurtu, dėl kurio tėvai gali būti baudžiami. Jei valstybė imasi tokiu mastu kištis į vaikų auklėjimą, ar neatsitiks taip, kad pagarbos savo kraštui, jos simboliams diegimas, religinis ugdymas pagal šeimos tradicijas bus priskirtas psichologinio smurto atvejui?“ - klausė Vilniaus arkivyskupas, pabrėžęs, kad krikščionybė šiuo metu yra labiausiai persekiojama religija.

G. Grušas teigė, kad Europoje Sąjungoje gausėja sprendimų, apribojančių „žmonių laisvę gyventi ir veikti pagal savo įsitikinimus“. Kaip pavyzdį jis pateikė diskusijas Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) dėl katalikiškų kryžių kabinimo valstybinėse mokyklose Italijoje.

„Aiškus polinkis izoliuoti tikinčiuosius ir jų religines praktikas asmeninėje, privačioje aplinkoje, o juk kitokiais metodais tą patį darė sovietinė sistema. Ačiū Dievui šiuo metu Lietuvoje tikėjimo laisvės padėtis yra gera, bet europinės tendencijos verčia saugoti tai, kas anksčiau išsaugojo mūsų tautą“, - sakė arkivyskupas.