Vaikai – ne tik džiaugsmo šaltinis
Apklausos duomenimis, pusė Lietuvos gyventojų mano, kad idealus vaikų skaičius šeimoje turėtų būti du. Beveik trečdalis gyventojų mano, kad šeimoje turėtų augti trys vaikai. Tačiau daugiau nei trys vaikai – jau mažai priimtinas šeimos modelis tarp Lietuvos gyventojų. Tik 3 proc. respondentų mano, kad šeimoje turėtų būti 4 arba 5 vaikai. Kita vertus, labai maža gyventojų dalis (vos 5,5 proc.) mano, kad vaikai šeimose turėtų augti vienturčiai. Nemažai gyventojų (15,8 proc.), kurie neturi nuomonės, koks turėtų būti idealus vaikų skaičius šeimoje.
Pasak KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto doc. dr. Aistės Balžekienės, požiūris į vaikų skaičių šeimoje nepriklauso nuo lyties (vyrai ir moterys vienodai mano apie vaikų skaičių šeimoje), taip pat nepriklauso nuo gyvenamosios vietovės (panašiai atsakė tiek didmiesčio, tiek kaimo gyventojai), išsilavinimo ar pajamų. Tačiau požiūris į vaikų skaičių šeimoje priklauso nuo amžiaus – kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau vaikų, jo požiūriu, turi turėti ideali šeima.
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama gyventojų nuomonės apie vaikų turėjimo įtaką karjeros galimybėms, šeimos finansams bei tėvų laisvei.
Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiosios daugumos Lietuvos gyventojų požiūriu vaikai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Yra manančių, kad vaikai riboja tėvų karjeros galimybes ir laisvę (26,4 proc., ir 21,6 proc), yra jiems finansinė našta (22,4 proc.), tačiau daugiau nei trečdalis (41,5 proc. ) gyventojų visgi mano, kad vaikai pagerina žmogaus padėtį visuomenėje.
Ar pritariate šiems teiginiams? | „Labai pritariu“ ir „pritariu“ (proc.) |
Žiūrėti, kaip auga vaikai, yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas | 88,7 |
Suaugę vaikai yra svarbus paramos šaltinis pagyvenusiems tėvams | 50,6 |
Vaikų turėjimas pagerina žmogaus padėtį visuomenėje | 41,5 |
Vaikų turėjimas riboja vieno ar abiejų tėvų darbo ir karjeros galimybes | 26,4 |
Vaikai tėvams yra finansinė našta | 22,4 |
Vaikų turėjimas pernelyg riboja tėvų laisvę | 21,6 |
Santuoką vertina, bet skyrybų nesmerkia
Kita tema, nagrinėjama šiame tyrime, – gyventojų požiūris į skyrybas ir gyvenimą nesusituokus.
Nors Lietuvoje beveik trečdalis vaikų gimsta ne santuokoje (Eurostat duomenimis, 2011 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 30 proc. vaikų), dauguma gyventojų (61,8 proc.) mano, kad žmonėms, norintiems turėti vaikų, reikėtų susituokti.
„Gyvenimą nesusituokus remia ketvirtadalis Lietuvos gyventojų ir net 43,1 proc.respondentų mano, kad santuokoje gyvenantys žmonės yra laimingesni nei nesusituokę. Lietuvos gyventojai yra gana tolerantiški skyrybų atžvilgiu – pusė gyventojų mano, kad skyrybos yra geriausia išeitis poroms, negalinčioms išspręsti santuokos problemųg, - teigė A. Balžekienė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio-vasario mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.
Ar pritariate šiems teiginiams? | „Labai pritariu“ ir „pritariu“ (proc.) |
Žmonėms, norintiems turėti vaikų, reikėtų susituokti | 61,8 |
Skyrybos paprastai yra geriausia išeitis, kai atrodo, kad pora nebegali išspręsti santuokos problemų | 50,0 |
Susituokę žmonės paprastai yra laimingesni nei nesusituokę | 43,1 |
Normalu, jei pora gyvena kartu neketindama susituokti | 24,6 |
Suomijoje išskiria tik po metų
„Kita vertus, dar neturintis vaikų, bet apie juos svajojantis žmogus taip pat gali pasakyti, kad nori turėti tris vaikus, o realybė galbūt bus visiškai kitokia. Yra žmonių, kurie norėjo daugiau vaikų, tačiau, susilaukę pirmojo, nusprendžia daugiau vaikų neturėti. Taigi noriu pasidžiaugti bent tuo, kad bent jau teoriniame lygmenyje nemažai žmonių mano, kad trys vaikai yra siekiamybė. Tai rodo teigiamą visuomenės požiūrį į daugiavaikes šeimas, ko, žinia, anksčiau nebuvo“, - svarstė 4 vaikų mama.
Analizuodama respondentų pritarimą įvairiems teiginiams, A. Landsbergienė prisipažino maniusi, kad daugiau žmonių pasisakys, kad vaikai riboja karjeros galimybes ir yra finansinė našta.
„Džiugina, kad dauguma respondentų teigia, jog vaikai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Būtų įdomu, kaip jie pasiskirstė: ar dauguma, taip atsakiusiųjų, jau turi vaikų. Jeigu taip teigia jau turintys vaikų, tai suprantama, tačiau jeigu taip teigia neturintys vaikų, tai nuteikia labai optimistiškai. Beje, nustebino, kad tik 5,5 proc. respondentų mano, kad vaikas turi augti vienturtis. Juk realybėje Lietuvoje tikrai nemažai vaikų, kurie auga šeimoje vieni. Tai rodo, kad žmonės norėtų turėti daugiau vaikų, bet dėl tam tikrų priežasčių (jas būtų galima išsiaiškinti) apsisprendžia turėti mažiau.Taip pat nesitikėjau, kad tiek daug žmonių mano, jog vaikų turėjimas pagerina žmogaus padėtį visuomenėje. Būtų įdomu įsigilinti, kaip būtent pagerina“, - svarstė pašnekovė.
Pasak jos, respondentų atsakymai rodo, kad idealas (kaip norėtumėme) ir realybė (kaip yra) vis dėlto skiriasi. Kita vertus, filosofiniai-ideologiniai dalykai patvirtino tai, ką girdime ir matome viešojoje erdvėje: geriausia, jei šeimoje auga du vaikai; kad pora yra susituokusi; kad suaugę vaikai turi padėti (ir padeda) savo pagyvenusiems tėvams; kad tik nedidelė dalis gyventojų mano, jog keturi ir daugiau vaikų yra sveikintina; kad nėra itin didelio nusiteikimo prieš skyrybas. Visai tai esą matome kasdienėje aplinkoje ir visuomenės reakcijose į įvykius.
„Grįžtant prie žmonių požiūrio į skyrybas, vėl matome idealo ir realybės susidūrimą: viena vertus, visi norėtų gyventi santuokoje ilgai ir laimingai, tačiau mato, kad aplink yra daug išsituokusių. Paprastai yra taip: jeigu nesame susidūrę su reiškiniu, labiau jo bijome, o jeigu susidūrėme, esame tolerantiškesni. Kadangi Lietuvoje tikrai daug ištuokų, manau, beveik kiekvienas pažįstame išsituokusią šeimą. Matydami, kaip jie gyvena, suprantame, kad siekiamybė būtų šeimos išsaugojimas, tačiau nesmerkiame, jei aplinkybės susiklosto kitaip.
Be to, pas mus gana mažai investuojama, kad santuoka būtų išsaugota. Pavyzdžiui, ar darželiai bei mokyklos, sužinoję, kad vaiko tėvai skiriasi, konsultuoja juos ar bent jau rekomenduoja nueiti pasikonsultuoti? Dažniausiai ne. Kodėl? Todėl, kad mokyklos psichologai dažnai mano, kad tai ne jų darbo dalis, o tėvai dažnai mano, kad tai ne psichologų reikalas. Taip ir susidaro užburtas ratas. Kaip turėtų būti? Štai Suomijoje gyvenantys draugai pasakojo, kad nuo tada, kai jie padavė pareiškimus skirtis, jiems reikėjo metus konsultuotis ir bandyti išsaugoti šeimą. Tik po metų, kai jie vis dėlto nusprendė, kad visos šeimos išsaugojimo priemonės nepadeda, įvyko skyrybos. Pas mus gi gatvėmis važinėja mašinėlės išdabintos balionais ir užrašais „greitos skyrybos“. Taip ir priimamas toks sprendimas (žinoma, ne visada) – greitai, dažnai ir nenuslūgus emocijoms, o po to jau grįžti nebegali. Manyčiau, kad Lietuvoje per mažai investuojame į pastangas išsaugoti šeimą, nors teoriškai apie tai kalbame ir manome, kad tai – vertybė“, - įsitikinusi A. Landsbergienė.