Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime išplatintame pranešime teigiama, kad R.Juknevičienė su tokiu prašymu kreipėsi į NSGK pirmininką Artūrą Paulauską.

"Pastaruoju metu įvykę pasikėsinimai į populiaraus interneto tinklalapio informacines technologijas verčia susimąstyti, ar Lietuva pasirengusi atremti tokias atakas, ypač prieš svarbų pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį. Panašūs įvykiai valstybės institucijose suduotų rimtą smūgį tiek mūsų šalies saugumui, tiek prestižui pasaulyje", - teigia buvusi krašto apsaugos ministrė.

Trečiadienį ir ketvirtadienį prieš portalą DELFI įvykdyta vadinamoji DDoS ataka. Jos pobūdis yra toks, kad interneto svetainę vienu metu užplūsta daug į tinklą sujungtų kompiuterių, kurie nori prisijungti ir taip blokuoją kelią kitiems vartotojams.

Dėl šio išpuolio buvo apsunkintas interneto svetainės pasiekiamumas skaitytojams iš Lietuvos ir iš užsienio.

DELFI buvo atakuotas programišių, kai paskelbė, kaip per Eurovizijos konkursą Lietuvoje organizuotai pirkti balsai už Rusijos atstovę. Trečiadienį prieš kibernetinę ataką portalo redakciją pasiekė elektroninis laiškas rusų kalba, kuriame grasinama "radikaliais veiksmais", jei nebus pašalintas rašinys apie perkamus balsus.

"Ši medžiaga yra žalinga ir šalies (Rusijos), ir mūsų tėvynainės Dinos Garipovos reputacijai. Primygtinai rekomenduojame pašalinti šią medžiagą iš svetainės per vieną valandą. Priešingu atveju jūsų "visuomenės dezinformavimo priemonės" atžvilgiu bus panaudoti radikalūs veiksmai", - rašyta laiške.

Praėjus valandai nuo laiško gavimo portalas tapo nebeprieinamas. Dėl išpuolio kreiptasi į Ryšių reguliavimo tarnybą.

DELFI kalbintas neįvardytas ekspertas teigė, jog šis puolimas gali būti vertinamas kaip treniruotė prieš didesnio masto ataką.

"Pagal tai, į ką buvo reaguota, o pagal perspėjimą reaguota į žinutę apie balsų pirkimą Eurovizijoje, mums tai atrodo kaip kažkokia treniruotė prieš galimą rimtą ataką. Arba pasiruošimas rimtai atakai, jeigu pavyzdžiui, mūsų Vyriausybė paskelbtų rimtesnę medžiagą apie santykius su viena ar kita valstybe. Matyt, dėl to prasidėtų dar didesnė ataka. Mums labai keistai atrodo, kad tas pasirodęs straipsnelis apie Euroviziją galėjo iššaukti tokią reakciją ir tokias atakas", - cituojamas portalo pašnekovas.

DELFI dėl kibernetinės atakos kreipėsi į kriminalinę policiją

Naujienų portalas DELFI dėl pastarosiomis dienomis vykdytos kibernetinės atakos penktadienį kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą.

Pareigūnų prašoma ištirti neteisėtus veiksmus, dėl kurių portalas trečiadienį Lietuvoje daugiau kaip tris valandas veikė su dideliais sutrikimais, o užsienyje esantiems vartotojams buvo neprieinamas nuo trečiadienio iki ketvirtadienio vidurdienio.

"Šie veiksmai padarė ypač didelę turtinę žalą UAB DELFI, kadangi tuo metu, kai naujienų portalas DELFI nebuvo pasiekiamas Lietuvos bei užsienio vartotojams, UAB DELFI neteko pajamų. Patirtų nuostolių dydi UAB DELFI šiuo metu vertina ir informuos jus", - rašoma kreipimesi į policiją.

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 197 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad asmuo, neteisėtai sutrikdęs ar nutraukęs informacinės sistemos darbą padarydamas didelės žalos, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Rašte policijai teigiama, jog atakos pėdsakai veda į Rusiją.

"Iš UAB DELFI surinktos informacijos bei elektroninio laiško turinio galima daryti preliminarią išvadą, jog nusikalstamos atakos organizatoriai yra Rusijos Federacijoje esantys asmenys", - teigia bendrovė.

Portalas taip pat kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl galimybės ateityje užkirsti kelią panašioms atakoms.