Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, konkurse dalyvavo penki pretendentai. Laimėti turėjo tas, kas pasiūlys mažiausią kainą. Trys iš keturių B. Bradausko verslo konkurentų siūlė ŽŪM keliones organizuoti pigiau, tačiau visi jie buvo eliminuoti iš konkurso, paliekant vienintelį dalyvį – „Aviaekspresą“.

Paliko vienintelį dalyvį

ŽŪM DELFI nurodė, jog konkurso dalyviai turėjo pateikti ministerijos nurodytų skrydžių aviabilietų kainas bei draudimo įmokų kainas.

„Bendrą pasiūlymo kainą sudarė minėtų lentelių perskaičiuotų kainų sumos (t. y. kiekviena lentelėje nurodyta kaina turėjo būti padauginta iš atitinkamo nurodyto lyginamojo svorio). Ši perskaičiuota bendra pasiūlymo kaina skirta atskirų tiekėjų pasiūlymams palyginti bei vertinti“, - DELFI teigė ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Pasak jo, iš pradžių visi dalyviai buvo pripažinti atitinkančiais reikalavimus, tačiau vėlesnėje konkurso stadijoje keturis pretendentus teko eliminuoti.

„Pasiūlymus šiam pirkimui pateikė 5 tiekėjai. Visi 5 tiekėjai atitiko kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Tačiau toliau vykdant pirkimo procedūras 2 tiekėjai atmesti, nes jų pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o kiti 2 – nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino“, - aiškino V. Rekevičius.

CVPP paskelbtoje konkurso ataskaitoje nurodoma, jog pagal pateiktą kainos pasiūlymą B. Bradausko verslas, pasiūlęs bendrą 1796 Lt kainą, rikiavosi ketvirtas tarp penkių dalyvių.

Bendrovė „Estravel Vilnius“ tuos pačius skrydžius įvertino maždaug 1420 Lt, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas, nes, anot ataskaitos „tiekėjas iki nurodyto termino nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino“. Dėl panašių priežasčių atmestas ir bendrovės „Baltijos kelionių agentūra“ pasiūlymas. Ši bendrovė ŽŪM parinktų skrydžių kainas įvertino maždaug 1764 Lt suma.

1755 Lt kainą pasiūliusi bendrovė „Delta“ turizmo centras taip pat pašalinta iš konkurso – ataskaitoje nurodyta, jog ji neatitiko ŽŪM nustatytų reikalavimų. Dėl tos pačios priežasties iš konkurso eliminuotos ir jungtinį pasiūlymą pateikusios bendrovės „Ekspres kelionės“ bei „Zip Travel DOO Skopje“. Šios dvi įmonės vienintelės siūlė didesnę kainą nei ta, kurią pateikė „Aviaekspresas“.

Atmetus keturis iš penkių pasiūlymų, B. Bradausko įmonė liko vienintele konkurso dalyve. Su ja ŽŪM sudarė sutartį, kurios numatoma vertė – 2,72 mln. Lt. Tačiau ŽŪM pažymi, jog per trejus sutarties galiojimo metus nebūtinai bus panaudota visa ši suma.

„Nurodyta sutarties vertė yra orientacinė, trejiems metams. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija paslaugas pirks pagal poreikį“, - teigė V. Rekevičius.

Tokios sėkmės dar nebuvo

CVPP duomenimis, pasirašyti sutartį su „Aviaekspresu“ ministerija nutarė balandžio pabaigoje. Ši sutartis su ŽŪM yra kol kas didžiausias „Aviaekspreso“ laimėjimas viešuosiuose pirkimuose.

CVPP pateikiamame B. Bradausko įmonės profilyje nurodoma, jog nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos jos sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė – beveik 3,66 mln. Lt. Didžiausia lig šiol sudaryta sutartis įvertinta 1,6 mln. litų.

„Aviaekspresas“ taip pat sėkmingai aptarnauja valstybinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, garsėjančią kaip daugelio įtakingų socdemų darbovietė: su ja per trejus metus sudarytos net 25 sutartys. Tiesa, šių sutarčių vertė – vos daugiau kaip 103 tūkst. Lt.

B. Bradauskas: aš – tik akcininkas

Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, B. Bradauskas yra didžiausias „Aviaekspreso“ akcininkas. Parlamentarui priklauso 44,6 proc. įmonės akcijų. Likę trys akcininkai valdo atitinkamai 21,3, 18,4 ir 15,7 proc. akcijų.

Pats B. Bradauskas DELFI teigė nesidomėjęs, kaip jo įmonė gavo 2,72 mln. Lt užsakymą.

„Nežinau nieko apie tai. Aš tik akcininkas esu. Aš ten nedalyvauju nei valdyme, nei absoliučiai.. Matyt, jie siūlė kažką geresnio“, - kalbėjo parlamentaras.

B. Bradausko verslą sėkmė lydi kaip tik tuomet, kai Seime svarstomi socdemų pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriuos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai vadina korupciniais. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas DELFI teigė pats abejojantis kai kurių įstatymo pataisų reikalingumu.

„Tai yra tiktai pateikimas. Dar mes jį (įstatymo projektą – DELFI) nagrinėsim. Ir tie, kur abejotini yra straipsnių pakeitimai, tikrai juos pasversime penkis kartus prieš nupjaunant. O priimti 100 proc. visa, kas pateikta – taip labai retai būna. Įstatymai visą laiką tobulinami. Ten, kur kyla abejonės dėl neskelbiamų derybų, tikrai – ir man yra abejonių. Arba reikės papildomo paaiškinimo ministerijos, arba taisysime“, - sakė B. Bradauskas.

Valdančiųjų deklaruojamą tikslą paspartinti viešųjų pirkimų procesus pašnekovas teigė palaikantis. „Visi norim ir skaidrumo, ir, kas svarbiausia, operatyvumo. Kad nebūtų to vilkinimo. Nes pinigai neįsisavinami, ypatingai kelių tiesime. Bet kitą kartą, žinot, nori geriau padaryti, o išeina kaip visada“, - nusijuokė B. Bradauskas.

Pernai, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, socialdemokratas deklaravo turįs turto už įspūdingą 24,9 mln. Lt sumą. Savo vertybinius popierius politikas įvertino 11,75 mln. Lt. B. Bradauskas taip pat yra bendrovių „Lamantinas“, „Lamantino tarpininkai“, „Donetas“ ir „ Bartžuvė“ akcininkas.