Politiko teigimu, koalicijos partneriai nevykdo aukščiausiu lygiu priimtų susitarimų.
"Raginu valdančiosios koalicijos partnerius nebevilkinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimo ir dar šioje sesijoje pateikti Seime priimti reikiamus teisės aktus", - pirmadienį išplatintame viešame laiške teigia R.Paksas.
Taip jis reagavo į situaciją, susidariusią Seimo Konstitucijos komisijoje, kai ši nesugebėjo priimti jokio sprendimo dėl per apkaltą iš pareigų pašalinto asmens galimybių dalyvauti parlamento rinkimuose.
R.Pakso teigimu, nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei dveji metai. Minėtu sprendimu teismas pripažino, kad per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui draudimas iki gyvos galvos eiti pareigas, susijusias su konstitucine priesaika, yra neproporcingas.
Pasak jo, "(...) koalicijos partnerių, kurie Konstitucijos komisijoje sudaro daugumą, elgesys ir stebina, ir kelia nerimą".
"Nesinorėtų manyti, kad delsdami įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kažkas tikisi palengvinti sau gyvenimą, galbūt išvengti konkurencijos", - teigia "Tvarkos ir teisingumo" lyderis.
Jis pareiškė tikįs, kad "Darbo (leiboristų) ir Socialdemokratų partijoms bei Lenkų rinkimų akcijai teisingumas nėra vien tuščias žodis ir kad dabartinė keturių partijų partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis, o ne užkulisiuose sudarinėjamais politiniais sandoriais".
R.Paksas pirmadienį BNS sakė, kad Strasbūro teismo nutarimo įgyvendinimas ne kartą aptartas keturių valdančiųjų partijų politinėje taryboje. Partneriai esą žadėjo, kad jo įgyvendinimas nebus vilkinamas.
"Bet kai tik reikia klausimą įtraukti į darbotvarkę, kai jis ateina iki komisijos ar komiteto, viskas pradeda buksuoti. Matyti, kad koalicijos partijų lyderiai nesuvaldo situacijos", - teigė "tvarkiečių" vadovas.
Praėjusį trečiadienį Seimo Konstitucijos komisija nepriėmė jokio sprendimo, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl asmenų, pašalintų iš pareigų per apkaltą. Komisijos nariai atmetė abu pasiūlymus, kokius ribojimus minėtiems asmenims reikėtų įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą.
Pagal vieną siūlymą norėta keisti vieną Konstitucijos straipsnį, kuris numato reikalavimus kandidatams į Seimo narius. Pagal kitą variantą siūlyta keisti du Konstitucijos straipsnius, reglamentuojančius, kas Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu.
Pagal abu siūlymus, per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į parlamentą norėta uždrausti dešimčiai metų.
Tačiau išsiskyrus komisijos narių nuomonėms joks sprendimas nepriimtas.
"Tai kaip lakmuso popierėlis gali reikšti, kad 94 balsų Seime artimiausiu metu gali ir nebūti", - padėtį įvertino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Seimo Konstitucijos komisija buvo kaip papildomas komitetas svarstant Konstitucijos keitimą. Pagrindiniu šiuo klausimu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti ketverius metus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.