J. Novagrockienė: natūralu, kad socialdemokratų reitingai smunka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos, politologės Jūratės Novagrockienės nestebina Lietuvos socialdemokratų partijos reitingų smukimas - jos manymu, natūralu, kad pusmetį stabiliai laikęsi iš inercijos dabar jie pradės kristi žemyn.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 16-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, didžiausios paramos būtų sulaukusi Lietuvos socialdemokratų partija - už ją būtų balsavę 29 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių, t .y. 2 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį.

"To priežastis - inercija. Praktiškai po kiekvienų rinkimų stebimas laimėtojų reitingų smukimas. Jie dar kokį pusmetį laikosi iš inercijos, o paskui pradeda smukti - tai tiesiog natūrali reakcija", - naujienų agentūrai ELTA komentavo politologė.

12 proc. apklaustųjų, pagal balandžio mėnesio apklausos duomenis, būtų pasirinkę Darbo partiją. Kovą už ją savo balsą būtų atidavę 17 proc. rinkėjų. J. Novagrockienės nuomone, Darbo partijos reitingų smukimui paaiškinti esama kelių priežasčių, pirma - vadinamosios juodosios buhalterijos bylos neaiškumas.

"Antra priežastis - nebėra grynuolio", t. y. Darbo partijos, už kurią buvo balsuojama spalį, nes ji susivienijo su Leiboristų partija. Atsirado naujas lyderis, o Viktoras Uspaskichas tarsi užleido savo pozicijas ir pradėjo kalbėti apie traukimąsi iš politikos. O jis vis tiek buvo pagrindinė patraukliausia priežastis, sugebėjusi pritraukti tiek rinkėjų balsų, nors jis ir prieštaringa asmenybė", - komentavo TSPMI dėstytoja.

Tretieji pagal gyventojų palaikymą, viešosios nuomonės apklausos duomenimis, būtų buvę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriuos būtų parėmę 9 proc. potencialių rinkėjų, t. y. 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.

Kiek mažiau rinkėjų balandį būtų palaikę kitas dvi partijas - Tvarką ir teisingumą - 8 proc., o Liberalų sąjūdį - 7 proc.

Tuo patekusių į parlamentą partijų sąrašas ir baigtųsi, nes kitoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.

Apie 3 proc. apklaustųjų balandį ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją arba už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Po 1 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių balandį būtų balsavę už partiją "Jaunoji Lietuva", politinę partiją "Drąsos kelias", politinę partiją "Sąjunga Taip" bei Krikščionių partiją.

Kitas partijas būtų palaikę mažiau nei po pusę procento rinkėjų.

Beveik ketvirtadalis - 24 proc. - apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

ELTA primena, kad per praėjusį spalį vykusius Seimo rinkimus ir šį kovą vykusį pakartotinį balsavimą trijose rinkimų apygardose Lietuvos rinkėjai suformavo naujos kadencijos - 2012-2016 metų - Seimą. Jame yra 141 Seimo narys.

Daugiausia mandatų - 40 - dabar turi Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 33, Darbo partija - 29, partija Tvarka ir teisingumas - 12, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, "Drąsos kelias" - 7, nepartiniai, t. y. išsikėlę patys - 3, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1 mandatą.

Valdančioji dauguma - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - šios kadencijos Seime turi 89 balsus.