Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt kauniečių ir jūrų skautai. Čia, 1972 m. gegužės 14 d., prieš tuometinį Vykdomąjį komitetą, apsipylęs benzinu, susidegino R. Kalanta. „Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką“, – toks įrašas rastas jaunuolio Užrašų knygelėje.
„Jeigu ne R. Kalantos auka, vargu, ar Sąjūdis būtų atsiradęs tada ir taip greitai. Sakyčiau, jis yra netiesioginis Sąjūdžio steigėjas“, – teigė KTU emeritas prof. Stanislovas Sajauskas.
Praėjus kelioms dienoms po R. Kalantos žūties, Kaune kilo demonstracijos, didžiausios per visą Sovietų sąjungos istoriją. Suimta daugiau kaip 400 žmonių, šeši vėliau nuteisti.
Apie įvykius Kaune sužinojo Amerikos lietuviai, juos aprašė didžiųjų užsienio dienraščių žurnalistai. Sovietų valdžia R. Kalantą oficialiai pripažino psichiniu ligoniu ir narkomanu. 1989 m. psichiatrų komisija jį reabilitavo. R. Kalanta po mirties apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.