„Siaubas, kaip galima tokį intymų dalyką publikuoti „Facebook“ tinkle!”, - baisėjosi iš bendraklasės pirmąją jos kūdikio echoskopiją gavusi vilnietė Rasa. - Juk vaiką gali kas nors nužiūrėti. O jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiks ir neatskris gandrai? Aš niekada taip nedaryčiau”.

Su kitomis bendraklasėmis apie tai kalbėjusi mergina užsiminė, kad ne jai vienai draugės poelgis keistas. „Anglijoje, kur dabar ji gyvena, gal taip pranešti apie numatomą šeimos pagausėjimą įprasta, bet mus tai šokiravo”, - DELFI sakė vilnietė.

Pirmus tris mėnesius rodyti vaiką - tabu

Apeigų raidos dėstytojos Rūtos Varnienės nuomone, į „Facebooką“ ką tik gimusių vaikų nuotraukų dėti negalima, ką ir kalbėti apie negimusius.

„Tai - tabu, nes pažeidžiami jų energetiniai laukai. Aš apskritai prieš asmeninių nuotraukų viešinimą internetinėje erdvėje. Tačiau savame krašte pranašu nebūsi - kiekvienas renkasi, ką nori. Tik kyla klausimas, koks tokio puikavimosi tikslas?“, - klausė būsimų auklių praktiką koordinuojanti Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro dėstytoja.

R. Varnienės nuomone, bent iki metų gimimo stebuklu derėtų džiaugtis artimiausių žmonių būryje.

„Jei paviešiname vaikų nuotraukas galbūt niekas blogų komentarų nerašo, visi džiaugiasi naujo žmogaus gimimu. Bet nemanau, kad tuo reikėtų džiaugtis viešai. Anksčiau buvo visuotinai priimta tradicija pirmus tris mėnesius nelankyti naujagimio, o ir patys tėvai jo stengdavosi nevežioti, nerodyti svetimiems, kad nenužiūrėtų bloga akis“, - priminė dėstytoja.

Kaip suprasti, kad vaikas - nužiūrėtas

R. Varnienės žodžiais, nuo nužiūrėjimo mamos į vaikų loveles ar vežimėlius dėdavo česnako skiltetę. Nužiūrėjimą įtardavo, jei vaikas pasidarydavo verksmingas, neramus, prastai valgydavo, sutrinkdavo jo dienos ritmas.

„Šie požymiai - patys pirmiausi ir tai ne iš piršto laužta. Dabar nemažai tėvų vaikus krikštija kai jie pradeda vaikščioti arba apskritai pasisako už asmeninį tikėjimo pasirinkimą, sako, kad pats vaikas nutars, ar nori būti krikščionimi, kai užaugs. O anksčiau buvo sakoma, kad krikštas - Dievo apsauga, todėl silpnesnius naujagimius pribuvėjos močiutės pakrikštydavo tik gimusius“, - pasakojo DELFI pašnekovė .

Paklausta, ką atsakytų manantiems, jog nužiūrėjimai ir pikta akis - bobučių pasakos, dėstytoja užsiminė, kad pati yra kaimo vaikas, buvo tradiciškai auginta ir auklėta, taip augino ir savo vaikus - per daug jų nevežiojo, svetimiems nerodė.

„Žmogus privalo laikytis tam tikrų tradicijų. Anksčiau žmonės gyveno pagal gamtos ritmą, Dievo dėsnius, gal ir visuomenė buvo ramesnė, gražesnė“, - atkreipė dėmesį dėstytoja, pridurdama, jog įvairūs ribojimai, susiję su vaiko atėjimu į šį pasaulį ir pirmus jo gyvenimo metus , būdingi ne tik lietuviškai kultūrai, bet ir bet kuriam kitam kraštui.

Pasak R. Varnienės, jei tėvai pasektų vaiko elgesį, patys pastebėtų, kad po vieno žmogaus apsilankymo mažylis būna jautresnis, po kito - ramesnis.

„Vaikai labai jaučia. Gal lankyti naujagimio atėjęs žmogus neturi jokių blogų kėslų, tačiau jo laukas nesutampa su mažylio ir jis verkia. Dabar mes prisiskaitę visokių knygų ir manome, kad viską žinome, tačiau gimimas buvo ir yra paslaptis. Kai kurių tradicijų nesugrąžinsim, tačiau bent jau čia minėtų turėtume laikytis“, - įsitikinusi dėstytoja.

Ar gali nužiūrėti „internetinė“ akis?

DELFI domėjosi, ką apie vaikų nužiūrėjimą ir jų nuotraukų viešinimą socialiniuose tinkluose galvoja Prieraišiosios tėvystės centro vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Pasak pašnekovės, mūsų tautoje buvo daug įvairių tradicijų, kurių mes dabar nesilaikome. Pavyzdžiui, vardo nesuteikimas bei nesakymas iki krikštynų.

„Esu girdėjusi, kad kai kuriose kultūrose, kai atsirado fotoaparatas, žmonės nesifotografuodavo - manė, kad nuotrauka perims jų sielas. Tačiau tai - tik tikėjimai. Todėl baimė, kad nužiūrės gyva ar internetinė akis - kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Jei manai, kad nuotrauka yra tik atvaizdas, nekreipi dėmesio“, - sakė Prieraišiosios tėvystės centro vadovė.

Savo vaikų nuotraukų į „Facebooką“ V. Pilipauskaitė-Butkienė nedėjo ir stengiasi nedėti, tačiau pripažįsta, kad naujosios komunikacijos priemonės pakeičia realų bendravimą. Žmonėms, kurie neturi gyvo realaus ryšio, nes yra išsibarstę po pasaulį, socialinė tinklai yra priemonė, kaip tuos ryšius palaikyti.

„Nemanau, kad vaiko nuotraukų publikavimas turėtų kokią nors įtaką vaiko raidai. Labai tuo abejoju. Pati komunikacijos priemonė nėra nei bloga, nei gera, klausimas, kaip žmonės ją naudoja - tinkamai ar ne. Ne paslaptis, kad internetas naudojamas ne vien geram, bet ir suaugusiųjų bei vaikų pornografijai. Sprendžiama, ką su tuo daryti ir kai nerandama būdų su negerovėmis kovoti, griebiamasi radikalių veiksmų“, - sakė DELFI pašnekovė, kaip pavyzdį pateikdama istoriją, kai socialiniame tinkle „Google +“ patalpintos žindančios moters nuotraukos buvo prilygintos pornografiniam turiniui.

V. Pilipauskaitės-Butkienės teigimu, šeimos tikrai turėtų įvertinti, kokias nuotraukas deda į internetą, ypač jei tai vaizdai, kurių nesinorėtų viešinti plačiau nei šeimos rate.

„Tačiau tai ne pačios komunikacijos priemonės, o jos naudojimo problema - kiek patys žmonės įvertina galimas rizikas. O kad jų yra, tikrai taip: internetas neapsaugotas. Juo vienodomis teisėmis naudojasi ir geranoriški, ir piktavaliai žmonės. Kai tu esi internete, gali reikšti, kad tave mato ir tavo informacija gal naudotis visi“, - atkreipė dėmesį Prieraišiosios tėvystės centro vadovė.

Rašo dukters blogą, sukūrė profilį „Facebook“ tinkle

Gimus dukrai internete jos blogą pradėjusi rašyti šiaulietė Lukrecija Simonavičiūtė teigė nesiėmusi jokių papildomų apsaugos priemonių. „Blogą gali skaityti bet kas. Tačiau, kas žino ir kam tai rūpi?“, - klausė moteris, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi ir dukters profilį.

Paklausta, kam to reikia, šiaulietė pasakojo norėjusi, kad jos nuotraukos neprapultų, o iš interneto jos niekur nedings. „Be to, kaip mano mama rašė dienoraštį apie mane, aš tą patį darau, tik internete. Daugiau dėl jos pačios - kad turėtų prisiminimą“, - sakė L. Simonavičiūtė.

Paklausta, kodėl sukūrė dukters paskyrą internete, moteris neprisiminė pirminės minties: „Gal kad vardą rezervuočiau? Beje, vaikams kurti profilio negalima, tik nuo 18 metų, tai aš esu sumelavusi jos gimimo datą”, - pridūrė.

Į dukters “Facebooką” šiaulietė minėjo kviečianti tik tuos draugus, kurie patys pasisiūlo ir kuriems gali būti įdomu žinoti, kaip mažoji gyvena ir auga.

„Kiekvieną dieną su draugais nebendrauji, todėl per „Facebook“ jie gali pasižiūrėti, ką ji veikia, pakomentuoti, padraugauti. Aš blogą rašau ir dukters „Facebook“ pildau ne todėl, kad norėčiau kažkam ją parodyti, o kad ji pati turėtų ką prisiminti, nes ten fiksuoju ir jos įdomiausias citatas“, - sakė šiaulietė.

Paklausta, ar nebijo piktavalių, kurie galėtų pasinaudoti laisvai prieinama informacija apie jos dukrą, Lukrecija grėsmių nesureikšmino.

„Kas tai darytų, jei aš priimu tik draugus? Jei matyčiau kad kas nors kenkia, ištrinčiau komentarus. Ar norintys pakenkti ieškos mano vaiko blogo internete? Kam?”, - klausė L. Simonavičiūtė, pažįstanti nemažai žmonių, kurie socialiniuose tinkluose yra sukūrę paskyras savo vaikams.

Už vaikų nuotraukas gauna milijonus

DELFI pramogų redaktorės Gintarės Urnikienės tegimu, apie vaikų gimimą internete dažnai praneša ir pasaulio žvaigždės - kad nereikėtų „atidirbinėti“ žiniasklaidai. Tačiau dažnai deda ne visą naujagimio nuotrauką, o kojytės ar rankytės vaizdą.

„Veidas - labai asmeniška. O įdėdamas kojytės ar rankytės nuotrauką tu praneši gerą žinią. Jei įdėtum veidą, visi komentuotų - gražus ar negražus, plaukų daug ar mažai, o detalė yra kaip ženklas, kad gimė žmogus“, - komentavo G. Urnikienė.

Pasak jos, nemažai žvaigždžių apie atžalų gimimą praneša išpublikuodami jų nuotraukas žurnaluose ir už tai gauna milijonus.

„Skelbiamos netgi kainos, kiek milijonų už leidimą publikuoti naujagimio nuotrauką gavo Angelina Jolie ir kiti. Tačiau daugelis juos paaukojo labdarai, pabrėždami, kad iš to neužsidirbinėja - vis viena jų vaikų nuotraukos bus publikuojamos, tad pardavę pirmumo teisę kažkam padaro gerą darbą“, - pasakojo DELFI pramogų redaktorė.

Tačiau, kaip pastebi G. Urnikienė, išplitusi mada socialiniuose tinkluose publikuoti naujagimių nuotraukas prislopino garsenybių vaikų atvaizdų pardavinėjimą žiniasklaidai: „Kai kurie dabar specialiai ne pardavinėja, o tiesiog patys išviešina vaikų atvaizdus „Facebooke“, kad visi vienu metu pamatytų“.