„Aš į valstybę neturiu jokių pretenzijų, kad ji mokėtų man kažką. Vienam neženotam ne tiek jau daug reikia, todėl be reikalo nereikia jaudintis“, - į klausimą, ar atsistatydinus iš arkivyskupo pareigų turės kokių nors pajamų bei ar gauna senatvės pensiją, atsakė S. Tamkevičius.
„Jeigu taip atsitiks, kad aš visai būsiu nepajėgus net prie altoriaus būti, tai, be abejo, bažnyčia pasirūpins“, - pridūrė dvasininkas.
S. Tamkevičius šiais metais lapkričio mėnesį sulauks 75-erių metų amžiaus, tad pagal tradiciją turi rašyti popiežiui prašymą išleisti į emeritūrą.
Tačiau net ir likęs be arkivyskupo pareigų, S. Tamkevičius teigia neprapulsiąs finansiškai, nors jo senatvės pensija, kaip ir visų dvasininkų, pensijų socialiniu draudimų draustų valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai, sudaro vos kelis šimtus litų.
Senatvės pensija – apie 300 litų
S. Tamkevičius sako, kad senatvės pensiją gauna nuo tada, kai pagal Lietuvos įstatymus sulaukė pensinio amžiaus. Ilgą laiką vyrams Lietuvoje nustatytas pensinis amžius siekė 62,5 metų, nors šiuo metu jis palaipsniui ilginamas tiek vyrams, tiek moterims.
Pasak dvasininko, iš pradžių pensija siekė apie 180 litų, tačiau šiuo metu viršija 300 litų.
„Kai man suėjo pensinis amžius, tai ten tokia ne visai pensija buvo šimtas aštuoniasdešimt keli litai, paskui per kelis metus ji padidėjo“, - sakė arkivyskupas.
„Ta suma kasmet padidėja, šiuo metu ji yra virš 300 litų“, - pridūrė S. Tamkevičius.
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei vienuoliai Lietuvoje nuo 1999 m. yra draudžiami valstybės, arba mokesčių mokėtojų, lėšomis, tačiau tik pagrindinei pensijos daliai ir tik jeigu turi minimalų 15 metų socialinio draudimo stažą.
Į stažą įskaičiuojamas ir dvasininkų tarnybos laikas iki 1995 m. pradžios. S. Tamkevičius kunigo darbą pradėjo nuo 1962 metų.
„Iš tikrųjų aš jau kelinti metai gaunu valstybės pensiją. Nežinau, už ką ji, gal tas, kas skyrė, galėtų pasakyti. Bet viskas tvarkoje. Tikrai nebus jokių problemų“, - paklaustas apie pensiją sakė S. Tamkevičius.
Vyriausybė paskyrė I laipsnio valstybinę pensiją
Lietuvos Vyriausybė 2009 m. rugpjūčio 19 d. S. Tamkevičiui paskyrė pirmo laipsnio valstybinę pensiją kaip asmeniui, pasižymėjusiam 1940-1990 m. pasipriešinime prieš sovietų okupaciją. Ši pensija siekia 800 litų, tačiau per krizę ji sumažinta iki 680 litų - toks dydis galios iki šių metų pabaigos.
S. Tamkevičius 1972 m. pradėjo leisti „LKB Katalikų kroniką“, kurią redagavo 11 metų.
1983 m. S. Tamkevičius buvo suimtas ir šešis mėnesius tardytas Vilniaus KGB kalėjime. Tais pačiais metais nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams ir keturiems metams tremties.
Iki 1988 m. gegužės S. Tamkevičius kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose, vėliau iki rudens išbuvo tremtyje Tomsko srities Krivošeino gyvenvietėje.
Arkivyskupui yra suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Kaune senyviems kunigams skiriama bent 700 litų
Pats arkivyskupas sako tikrai nekišantis rankų į valstybės kišenę ir nesitikintis jokių didesnių išmokų. Pasak S. Tamkevičiaus, jeigu nutiktų taip, kad nebegalėtų laikyti šv. Mišių ir atlikti kitų dvasininko pareigų, tai juo vis tiek pasirūpins Katalikų Bažnyčia, kuri senyviems dvasininkams skiria paramą.
„Pavyzdžiui, Kauno arkivyskupijoje, jeigu kuris kunigas dėl senatvės negali visai eiti pareigų, negali net šv. Mišių aukoti, tai tokiems kunigams, yra kasa, iš kurios paskiriame bent 700 litų. Jeigu taip atsitiks, kad aš būsiu visai nepajėgus net prie altoriaus būti, tai, be abejo, bažnyčia pasirūpins, nereikia dėl to jaudintis“, - juokėsi dvasininkas.
DELFI primena, kad S. Tamkevičius gimė 1938 m. 1962-aisiais baigė Kauno kunigų seminariją – dirbo Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. Dėl dalyvavimo kunigų akcijoje prieš valdžios nustatytą priėmimo į kunigų seminariją limitą jam buvo uždrausta eiti kunigo pareigas. Dėl šios priežasties metus S. Tamkevičius dirbo gamykloje ir melioracijoje.