Raštingiausia moksleive tapusi Vilniaus licėjaus dešimtokė Milda Jundulaitė diktanto finale nepadarė nė vienos klaidos. „Visada domėjausi lietuvių kalba ir literatūra, stengiuosi kalbą tobulinti, noriu, kad ji išliktų brangi kiekvienam lietuviui. Manau, šiuolaikinėse priemonėse vis labiau dominuoja kitos kalbos, tačiau kiekvienam lietuviui turėtų būti svarbi jo kalba, taisyklinga lietuvių kalba turėtų būti vartojama visose visuomenės sluoksniuose“, – po apdovanojimų ceremonijos DELFI kalbėjo M. Jundulaitė.
Suaugusiųjų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo ir raštingiausia 2013 m. Lietuvos gyventoja paskelbta kaunietė Vaida Višinskaitė.
„Dėl rašybos neabejojau – Kauno Santaros gimnazijoje turėjome gerą mokytoją Deimantę Karaliūtę, kuri taip puikiai išmokė, kad prikelti vidury nakties būtume išdėstę visus įsimintinos rašybos taisykles“, – apie diktantą pasakojo V. Višinskaitė.
Kauno miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirbanti raštingiausia lietuvė aiškino, kad teisme tenka rašyti dokumentų projektus, dažnai prireikia taisyti ir kolegų padarytas klaidas. Kadangi kalbos redaktorė dirba tik Kauno apygardos teisme, su ja pasikonsultuoti nėra paprasta.
Pasak V. Višinskaitės, raštingiausios 2013-ųjų lietuvės titulas duoda pasitikėjimo – dabar ji galės kolegoms tvirčiau išsakyti savo nuomonę. Prastėjantį moksleivių raštingumą V. Višinskaitė aiškina naujausiomis technologijomis ir anglų kalbos įtaka. „Manau, šeima ir pedagogai turi skatinti skaityti knygas, iš jų išmokstama, kaip rašyti įvairius žodžius, tuo pačiu ir kalba tampa turtingesnė“, – sakė Nacionalinio diktanto nugalėtoja.
Apdovanotas ir geriausiai diktantą užsienyje parašęs asmuo. Ja tapo Tartu universiteto studentė Aurelija Jeleniauskaitė.
D. Grybauskaitė: lietuvių kalba – šiuolaikiška kalba
Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau nei 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Finale mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse 15 dalyvių diktantą parašė be klaidų ar su viena klaida. Jie ir buvo paskelbti nugalėtojais.
Finalo dalyviai rašė Renatos Šerelytės tekstą „Gyvasis kultūros vanduo“.
Pasak D. Grybauskaitės, šiandien, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename lietuviško žodžio draudimus, cenzūrą, prisimename tuos, kurie saugojo kalbą, padėjo išlaikyti ją mūsų lūpose, knygose, laikraščiuose, kurie jos mokė. Prezidentės teigimu, simboliška, kad šią dieną sveikiname Nacionalinio diktanto nugalėtojus ir kartu visus dalyvius.
„Esate puikus meilės lietuvių kalbai pavyzdys. Valstybės laisvei reikalingi laisvai ir drąsiai mąstantys žmonės, girdintys vieni kitus, gerbiantys savo istoriją ir mylintys savo kalbą", – sveikindama konkurso nugalėtojus, kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, pilietinei visuomenei svarbu humanitarinis išsilavinimas ir raštingumas, formuojantys išmanią, kūrybišką, savarankišką ir atsparią išorės poveikiams asmenybę. Lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ir nuo visų pasitikėjimo gimtosios kalbos kūrybinėmis galiomis, veiksmingos kalbos politikos formavimo ir lietuvių kalbos visaverčio gyvavimo daugiakalbėje Europos erdvėje.
Pasak šalies vadovės, lietuvių kalba – šiuolaikiška XXI amžiaus kalba, kuri turėtų būti vartojama visose šiuolaikinėse erdvėse – nuo programinės įrangos, išmaniųjų telefonų iki visą pasaulį apraizgiusių informacijos žiniatinklių. Kalbos statusą ir prestižą, pasak prezidentės, lemia ir tai, kaip kalba kultūros, mokslo, verslo, žiniasklaidos ir politikos elitas teatre, laidoje, biure, universitete ar parlamente.
Primename, kad Nacionalinį diktantą „Atgimimas“ organizuoja kartu su ilgamečiais projekto partneriais – naujienų portalu DELFI, LRT, Užsienio reikalų ministerija, AB Lietuvos paštu ir Valstybine lietuvių kalbos komisija.
Šįmet pirmą kartą projekto istorijoje diktantą buvo galima rašyti namuose ir tekstą organizatoriams išsiųsti paštu. Tiesa, rašiusieji savarankiškai negalėjo konkuruoti dėl raštingiausiojo titulo. Projekto organizatoriai paštu atsiųstus diktantus įsipareigojo patikrinti, ištaisyti ir grąžinti autoriams.