Už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingas komisaras Algirdas Šemeta balandžio 23-iąją, savo gimimo dieną, pradėjo kiek kitaip, nei būtų galima spėti, – susitikimu su ES prezidentu Hermanu Van Rompuy. Su juo eurokomisaras aptarė svarbiausią artėjančios Europos viršūnių susitikimo dienotvarkės klausimą – kovą su mokesčių vengimu.
Dar viena svarbi data, padiktuojanti pokalbio temą, – gegužės 1-oji, kai sukaks devyneri Lietuvos narystės ES metai. A.Šemeta tvirtino, kad įsivaizduoti, koks būtų Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, jei tauta 2004-aisiais būtų apsisprendusi kitaip, sunku: gauname ketvirtadalio nacionalinio biudžeto dydžio ES paramą, Šengeno sutartis leidžia be suvaržymų keliauti, dirbti, mokytis visoje Europoje, o verslas gali džiaugtis didžiausia pasaulyje eksporto rinka.
„Kad ir kaip kontraversiškai būtų žiūrima į emigraciją, vis dėlto pripažinkime, daugeliui žmonių tai buvo išsigelbėjimas iš kartais beviltiškos situacijos“, – kalbėjo A. Šemeta.
Interviu A. Šemeta prisipažino: nors poste pakeitė tuometę eurokomisarę Dalią Grybauskaitę, į jos vietą prezidentūroje kitąmet taikyti nesirengia. Tačiau ką veiks ateityje, dar negalvoja.
– Esate vienas aktyviausių kovos su vadinamaisiais mokesčių rojais šalininkų. Juk ir daugelis Lietuvos įmonių, net didžiausių, naudojasi mokesčių rojais kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Ar įmanoma įpareigoti įmones atsisakyti praktikos mokėti mokesčius kitose ES šalyse, o ne ten, kur šios gauna pelną? Kaip tai padaryti?
– Iš tiesų yra duomenų, kad kai kurios įmonės Lietuvoje naudoja sudėtingas schemas ir perkelia savo mokesčių bazę į kitas šalis. Taip bandoma sumažinti pelno mokestį ar jo išvengti. Tai vadinama agresyviu mokesčių planavimu. Tai teisėta, tačiau nereiškia, kad teisinga, nes prieštarauja įmonių socialinės atsakomybės principams, dėl tokios veiklos valstybės praranda daug pajamų, iškreipiama sąžininga verslo konkurencija.
Praėjusių metų pabaigoje kaip tik pristačiau rekomendaciją valstybėms narėms, kaip kovoti su tokiu reiškiniu. Konkrečiai siūlome priimti tam tikras taisykles, leisiančias ignoruoti sandorius su šalimis, jei tie sandoriai buvo sudaromi siekiant išvengti mokesčių, taip pat peržiūrėti dvigubo apmokestinimo sutartis ir jose numatyti tokio sandorio ignoravimo galimybę.
– Kaip vertinate galimybes Lietuvai įsivesti eurą 2015 m., o gal ir anksčiau?
– Ar Lietuvai pavyks įsivesti eurą 2015 m., pirmiausia priklausys nuo dabartinės vyriausybės ryžto ir politinės valios toliau tęsti tvarią makroekonomikos politiką. Tik taip galima susidoroti su šiuo metu didžiausiais iššūkiais – infliacijos suvaldymu ir biudžeto deficitu.
Aišku, vien skaičių atitikimas narystės euro zonoje tikrai negarantuos. Konvergencijos tvarumu ir ilgalaikiškumu turės patikėti ne tik Komisija, Europos centrinis bankas, bet ir kitos euro zonos narės, kurių kiekviena privalės sutikti su Lietuvos naryste.
– Kaip ES institucijose vertinamas dabartinių Lietuvos Vyriausybės atstovų blaškymasis dėl energetikos projektų – atominės elektrinės, skalūnų dujų paieškos? Suskystintųjų dujų terminalo statyba taip pat vėluoja.
– Be abejo, toks blaškymasis Briuselyje matomas. Vis dėlto jis turi gilesnes šaknis, Lietuvos energetinė nepriklausomybė nėra vien šios Vyriausybės klausimas. Dar nepriklausomybės pradžioje visos politinės jėgos privalėjo susitarti dėl svarbiausių darbų šioje srityje ir, nesvarbu, kas yra valdžioje, juos vykdyti. Deja, tai nebuvo padaryta.
Esu įsitikinęs, kad vis dar tikslinga šią spragą užpildyti – pasikeitę politiniai vėjai neturėtų valstybei sutrukdyti siekti esminių tikslų.
– Kaip sekasi suderinti darbą ir šeimos gyvenimą? Ar jūsų žmona jaučiasi pritapusi Briuselyje, ar randa čia veiklos? Nepasiilgstate Lietuvos?
– Nors šiuo metu gyvename Briuselyje, kiekvieną mielą dieną pradedame ir baigiame naujienomis iš Lietuvos. Žmona Ramunė vis dar aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime – Lietuvos radijui rengia politinius komentarus. Tad tikrai nesame atitrūkę nuo Lietuvos ir jos aktualijų.
Be abejo, pasiilgstame savo šalies. Tą trūkumą kompensuojame dalyvaudami Belgijos lietuvių bendruomenės renginiuose, lietuvių autorių knygų pristatymuose ar koncertuose. Mano biuro koridorių visuomet puošia Lietuvos dailininkų darbai, štai šiuo metu – žymaus šiuolaikinio dailininko Audriaus Gražio tapyba. Žodžiu, Lietuvą Briuselyje stengiamės susikurti iš įvairių lietuviškų detalių.
– Jau kitąmet šios kadencijos Europos Komisija baigs darbą. Ar ketinate tęsti karjerą Briuselyje, o gal grįšite į Lietuvą?
– Dirbdamas Europos Komisijos nariu įgijau neįkainojamos patirties. Tačiau kur ją panaudosiu, dar anksti spręsti, nes iki kadencijos pabaigos dar liko geri metai.
– Ar negalvojate dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?
– Ne, tokių minčių nekyla.