„Mes su juo buvome pažįstami nuo mokyklos laikų. Jau Konservatorijos laikais jis buvo žaismingas artistas. Mokėmės lietuviškame kurse, jis baigė rusišką kursą ir pradėjo dirbti Rusų dramos teatre. Būna mūsų profesijos srityje genijų. Jis buvo vienas iš jų. Ir jo darbai ilgai išliks atmintyje“, - DELFI pasakojo D. Mertinas. - Darbui jis buvo labai pasišventęs žmogus. Sutapdavo su savo vaidmeniu ir negalėdavo iš jo išeiti. Aktoriui tai būna sunku, kai jis užsilieka tame vaidmenyje. Jis visą save atidavė ir sudegė per anksti. Tragiškai gaila. Tai mano bendraamžis, kurį pažinojo visa Lietuva ir visi artistai gerbė už ypatingą talentą ir švarumą darbe.“
Tai, kad jis buvo tapatinamas su humoristu, anot D. Mertino, buvo visiška neteisybė. Nes jis buvo puikus dramos aktorius.
„Labai gaila, kad jis dirbo tik televizijoje ir vedė pusiau reikalingas jam laidas. Bet toks gyvenimas. Taip jau įvyko. Tačiau tada, kai jis dirbo teatre, visi eidavo pasižiūrėti į Šapranauską“, - prisiminė aktorius.
D. Mertinui išlydėti savo bendraamžį ypatingai skaudu. „Bet kai netenki Lietuvos teatro ir kino mega žvaigždės, labai sunku surasti žodžių. Tiesiog širdis dreba“, - kalbėjo D. Mertinas.
E. Vėlyvis: kiną jis mylėjo ir filmavimo aikštelę labai gerbė
Aktorius Vytautas Šapranauskas suvaidino dviejuose režisieriaus Emilio Vėlyvio filmuose „Zero 2” ir “Redirected”. Pastaroji juosta dar neišvydo didžiųjų ekranų. Šis E. Vėlyvio darbas yra paskutinis filmas, kuriame nusifilmavo aktorius.
„Deja, bet taip – šis filmas yra paskutinis, kuriame jis suvaidino. Turėjome su juo ir daugiau planų, - prisipažino DELFI kalbintas režisierius. - Jis buvo nuostabus žmogus. Buvo labai gera su juo dirbti. Vytas buvo labai talentingas tiek televizijoje, tiek kine, tiek teatre. Jis buvo universalus talentas.“
Vasarą ir rudenį vykusiuose „Redirected“ filmavimo darbuose V. Šapranauskas, nepaisant jo didelio užimtumo, filmuodavosi derindamasis prie visos kūrybinės komandos. Į filmavimo aikštelę atvykdavo vienas pirmųjų. Net jei jie prasidėdavo dar saulei nepatekėjus. Ir niekada nevėluodavo.
„Nors jis turėjo nuolatinius filmavimus televizijoje, koncertus, bet visada buvo taip, kad jis derindavosi prie mūsų. Nors tai iš tiesų jam turėjo būti labai sudėtinga. Bet kiną jis mylėjo ir filmavimo aikštelę labai gerbė“, - pasakojo E. Vėlyvis, sužinojęs tragišką žinią būdamas Anglijoje, kur baiginėjo filmuoti savo naujausio filmo dalį.
Ateinančią savaitę režisierius norėjo pristatyti naujausios savo veiksmo komedijos, kurioje ir vaidina V. Šapranauskas, pristatymo klipą. „Bet nusprendėme perkelti pristatymą, kad nebūtų tokio grubaus kontrasto“, - DELFI pasakojo režisierius.
Režisierius R. Tuminas: mane dėl V. Šapranausko mirties kankina kaltės jausmas
„Negaliu nusiraminti... Bet gal mes visi šiek tiek turime tą kaltės jausmą. Jis norėjo grįžti į teatrą. Galbūt aš užtęsiau susitikimą su juo. Dabar susitinkame štai taip, - liūdesio neslėpė R. Tuminas.- Noriu ir bartis, ir linksmai galvoti apie jį. Jis šioje gyvenimo šventėje padovanojo daug gražių akimirkų. Kai tik apie jį pagalvoju, vis šypsausi. Jo nuostabi, paslanki plastika, virtuozas su aštriu humoru. Jis sunkiai išgyvendavo, kai kam nors nesiseka, ar kas vėluoja. Jis buvo mano žvaigždė.“
Aktorė V. Bičkutė: jis labai nemėgo falšo
Aktorė Valda Bičkutė, drauge su aktoriumi V. Šapranausku drauge vaidino Mažojo teatro spektaklyje „Trys seserys“. Atėjusi atsisveikinti su savo kolega ji prisiminė, kaip pačią pirmą pažinties minutę pajuto jo paprastumą gerąja prasme.
„Jis labai nemėgo falšo. Būdavo, iškart pradėdavo juokauti supratęs, kad žmogus nėra nuoširdus. Bet tą pačią skundę, kai pajusdavo šalia esančio žmogaus nuoširdumą ir tikrumą, jis taip pat tapdavo nepaprastai šiltu, draugišku“, - prisiminimais dalinosi V. Bičkutė.
Dainą V. Šapranauskui parašęs atlikėjas Sasha Song dėl mylimo aktoriaus šermenų atšaukė savo koncertą
„Tiesiog man buvo ne iki dainų. Norėjau atsisveikinti su Vytautu, - DELFI pasakojo Sasha Song. - Aš jį labai gerbiau kaip talentą. Vasaros metu gyvendavau pajūryje. Buvo toks laikotarpis, kad nepraleisdavau nei vieno jo koncerto. Jis netgi juokaudavo, ar man dar neatsibodo į jį žiūrėti. Nes aš visada sėdėdavau pirmoje eilėje ir klausydavausi jo pasirodymų. Kai prarandame tokį talentą, ypatingai jei jį pažinojai asmeniškai, savo liūdesį sunku išreikšti žodžiais.“
O.Koršunovas – apie V.Šapranauską: tikras komikas visada yra ir stiprus tragikas
„Paradoksalu, tačiau tikras komikas, koks ir buvo Vytas, visada yra ir stiprus tragikas. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės ir pareikalavo laikas, kad mes jį pažinojome kaip didį teatro komiką. Pavyzdžiui, Moljeras visada norėjo rašyti tragedijas, bet laikas reikalavo, kad jis kurtų komedijas. Pas Vytą taip pat buvo labai plati amplitudė ir didelis potencialas vaidmenims, kuris nebuvo iki galo išsemtas scenoje. Deja, gyvenime kitaip, - apgailestavo režisierius. - Jis turėjo labai stiprų potencialą, kaip tragikas. Kiekvienas geras komikas visada turi ir tragiko pusę.“
DELFI portalui O. Koršunovas pabrėžė, kad V. Šapranauskas buvo fantastiškas aktorius.
„Dirbti su juo buvo labai lengva ir, žinoma, linksma. Pamenu, jo vaidmenys spektakliuose „Labas, Sonia, Nauji metai“, „P.S. byla O.K.“ galbūt ir nebuvo dideli, bet jie buvo atlikti tobulai. Tikri deimantai. Vytas buvo perfekcionistas visame kame. Kažkuria prasme, gal tai iš dalies ir pastūmėjo jį tokiam žingsniui. Nes jis stengėsi, kad viskas būtų absoliučiai tobula, negalėjo susitaikyti su tais dalykais, kurie jam pačiam atrodė ne iš galo išbaigti, - mano režisierius. - Mes praradome tikrą didelį aktorių. Bet daug baisiau yra tai, kad mes jo gal ir neatradome iki galo. Jis sukūrė fantastiškų vaidmenų. Ypač Mažajame teatre. Vaidmenys tiek „Maskarade“, tiek „Nusišypsok man, viešpatie“, buvo labai stiprūs ir tobuli. Tai jis mokėjo padaryti. Potencialiai jis galėjo padaryti žymiai daugiau. Jo kartelė buvo labai aukštai užkelta. Tai galbūt buvo jo skausmo priežastis.“
O. Koršunovas neabejoja, kad Lietuva prarado vieną geriausių aktorių. Ko gero, jo nespėję atrasti. Tai, anot jo, ir yra baisiausia.
Hamletas – būtų buvęs jo vaidmuo
Jis norėjo grįžti į teatrą. Paragavus teatre tam tikros pilnatvės per tikrai reikšmingus vaidmenis, teatro neįmanoma pamiršti“, - neabejoja jis.
Režisierius įsitikinęs, kad V. Šapranauskas savo laiku galėjo suvaidinti fantastišką Hamletą.
„Hamletas taip pat buvo be galo ironiškas, vienišas, maksimalistas ir perfekcionistas. Vytauto suvaidintas Hamletas būtų tikrai buvęs šių laikų Hamletas. Dabar aš suprantu, kad tai buvo jo vaidmuo. Abu jie turėjo ironijos, atsiribojimo, maksimalizmo, suicidiškumo, kuris daug ką lėmė, kaip Šekspyras rašė, Hamleto mechanizme“, - DELFI pasakojo O. Koršunovas.
K. Smoriginas ir V. Šapranauskas nespėjo užbaigti bendro spektaklio
Aktorius, režisierius ir bardas Kostas Smoriginas su savo bičiuliu Vytautu Šapranausku buvo pradėję statyti monospektaklį pagal Sigito Parulskio specialiai parašytą pjesę „Purvas“. V. Šapranauskas joje turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį. Tačiau spektaklį režisuoti ėmęsis K. Smoriginas DELFI apgailestavo, kad dėl darbų gausos pastatymą teko atidėti neapibrėžtam laikui.
Likus kelioms dienoms iki tragiško įvykio, aktoriai vienas kitam paskambino pasveikinti su artėjančiais gimtadieniais. V. Šapranauskui balandžio 19 d. būtų suėję 55-eri. K. Smoriginas sekmadienį - balandžio 22 d. - minės apvalų 60-ąjį jubiliejų.
Kaip DELFI pasakojo žinomas aktorius ir režisierius, apie artėjančios nelaimės nuotaikas nebuvo jokio ženklo.
„Mūsų santykiai buvo vyriški, mes abu esame žvejai, keisdavomės įrankiais. Pernai esame labai rimtai pažvejoję. Tai buvo pagrindinė mūsų pokalbių tema, - naujienų portalui DELFI pasakojo K. Smoriginas. - Aš po šiai dienai negaliu atsitokėti.“
Pagerbs dainomis
„Aš rytoj padarysiu gerą šventę ir pagerbsiu Vyto šviesų atminimą. Laidotuvių nuotaikomis artisto nereikia prisiminti. Jį reikia prisiminti gražiai ir šviesiai. Jokios gėlės ir dovanos negrąžins žmogaus. Turbūt jis iš debesų girdės šį gražų renginį ir pasidžiaugs mano darbu. Taip aš jį prisiminsiu, pasakysiu keletą žodžių nuo scenos vakariniame koncerte. Taip jau gavosi, kad rytoj yra mano šventė“, - sakė K. Smoriginas.
E.Gabrėnaitė: mums su Vytu labiausiai patikdavo tyla
„Mums su Vytu labiausiai patikdavo tyla. Todėl galbūt mūsų kiti ir nemėgo, nes mes drauge daugiausiai laiko praleisdavome tylėdami. Sėdėdavome kur lauko kavinėje, gerdavome kavą ir tylėdavome. Ir mums būdavo gera“, - DELFI prisipažino viena ryškiausių šalies aktorių.