LGL teismo buvo prašiusi įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti eitynių maršrutą Gedimino prospektu.
Sausį sostinės savivaldybė išdavė leidimą rengti homoseksualų „Eitynes už lygybę“, tačiau pasiūlė jas rengti Upės gatvėje, o ne Gedimino prospekte, kaip to norėjo renginio organizatoriai. Savivaldybė tai motyvavo siekiu užtikrinti eitynių dalyvių saugumą.
Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai užbaigė pareiškėjos pranešimo apie eitynių organizavimą derinimo procedūrą. Kadangi šalims nepavyko rasti visus tenkinančios tinkamos vietos eitynėms, savivaldybė turėjo apskritai atsisakyti suderinti pranešimą apie eitynių organizavimą, o ne nustatyti kitą vietą, kurioje eitynių pareiškėja neprašo derinti.
Teismas pažymėjo, kad savivaldybei sprendžiant dėl eitynių vietos derinimo, atsisakymas suderinti galimas tik nustačius, kad susirinkimų teisės įgyvendinimas bei suorganizuotos eitynės pažeis Konstitucijos 36 str. nurodytas vertybes (valstybės ir visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės). Policijos departamentas nenurodė, kad nebūtų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos, eismo saugumo, o nurodė tik jų darbui palankesnę vietą.
Iš dalies patenkinęs LGL skundą, teismas taip pat įpareigojo savivaldybę sumokėti 1625 Lt bylinėjimosi išlaidų. Per dvi savaites sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Džiaugiasi apgynę konstitucinę teisę
„Manau, tai gera pradžia derinti tą vietą, kurios norime, ir aš manau, kad teisė į norimą vietą iš dalies patenkinta – mes turime šansų laimėti ir gauti tą vietą, kurios norime“, - po teismo sprendimo sakė LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko.
„Labai gerbtina teismo pozicija – matyt, kad teismo sprendimu vis dėlto buvo apginta teisė į susirinkimų laisvę. Pripažinta, kad kur organizuojamas susirinkimas, pasirenka susirinkimo organizatorius ir derina savivaldybės administratorius būtent pagal susirinkimo organizatoriaus išreikštą valią“, - teigė LGL atstovavęs advokatas profesorius Vytautas Mizaras.
Pasak V. Mizaro, svarbi teismo pozicija, kad jei vis dėlto norima riboti teisę į susirinkimų vietą, tam turi būti įstatyme numatytas pagrindas. „Mes teigiame, kad to pagrindo nėra ir, matyt, teismas vadovavosi taip pat tuo, kad įstatyme nėra numatyto tokio pagrindo. Dėl to, jei nėra numatyta tokio pagrindo, reiškia, ir kiti Konstitucijos 36 str. II dalyje numatyti kriterijai vertintini tik tada, kai būtų numatyti įstatyme“, - aiškino advokatas.
V. Mizaro manymu, šiame etape LGL pozicija apginta. „Manome, kad pavyko konstitucine ir teisine, bendrąja prasme apginti šią konstitucinę teisę“, - sakė advokatas. V. Mizaras šią bylą laiko strateginio bylinėjimosi pavyzdžiu, kai viena socialinė grupė gina kitoms socialinėms grupėms ir apskritai visuomenei reikšmingą konstitucinę teisę.
LGL ketina iš naujo kreipsis į savivaldybę dėl leidimo žygiuoti Gedimino prospektu.
DELFI primena, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteiktame skunde LGL argumentavo, kad savivaldybės administracijos atsisakymas suderinti organizatorių pasirinktą vietą Gedimino prospekte prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos Konstitucijai bei Susirinkimų įstatymui.
„Susirinkimų įstatymas numato valstybei pareigą užtikrinti tiek visuomenės, tiek ir susirinkimo dalyvių saugumą ir viešą tvarką, o ne teisę remiantis negalėjimu užtikrinti to nederinti organizatorių nurodytos vietos. Manome, kad tai strateginė byla dėl konstitucinės tesės į susirinkimų laisvę Lietuvoje“, – buvo rašoma LGL skunde.