Paskutinį DELFI interviu su M.Martinaičiu galite paskaityti čia.

Poetas sekmadienį bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velioniu vyks sekmadienį 10-22 val., pirmadienį – nuo 9 val. Karstas išnešamas pirmadienį 14 val.

M. Martinaitis bus laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 dieną Raseinių rajone, Paserbentyje. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.

Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete, sykiu vadovaudamas lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui – „Literatų kalvei“, išugdžiusiai šiandien gerai žinomų rašytojų. 1975 m. M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.

Prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių. 1989 m. kaip Sąjūdžio narys išrinktas SSRS liaudies deputatu. Marcelijus  Martinaitis energingai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1992–1997 m. poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, 2000–2012 m. pirmininkavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.

Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.), apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (1998 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Kūrybą skelbė nuo 1955 m. Pirmoji knyga „Balandžio sniegas“ išleista 1962 m. M. Martinaitis Išleido daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaitis parašė scenarijų Lietuvos kino studijos muzikiniam filmui „Vakar ir visados“ (1984 m., rež. Gytis Lukšas).

M. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių kalbomis; stambesnės publikacijos - ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis. Poetas vertė Ch. Marti, P.Nerudos, Ch.R.Chimeneso, M.Cvetajevos, E.P.Rumo, ir kt. eilėraščius. 2007 m. už literatūros laimėjimus M. Martinaičiui paskirta tarptautinė Baltijos Asamblėjos premija.

„Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“, - apie M. Martinaičio kūrybą yra sakęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Svarbiausias Martinaičio poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas.

M. Martinaičio vardas neatsiejamas nuo Kukučio personažo. „Folkloro personažas - žemaitis Kukutis („Kukučio baladės“, 1977) yra archajinės sąmonės fenomenas, depersonalizuota keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje ir išreiškia dvejopą poeto pasirinkimą: archetipinės išminties ir psichologinio rezervato apsiginti nuo režimo. Agrarinė kultūra suvokiama ne tik kaip etikos normų, bet ir kaip tautos savimonės pagrindas“, - knygoje „Kūrybos studijos ir interpretacijos: Marcelijus Martinaitis“ teigia humanitarinių mokslų daktarė Rita Tūtlytė.

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl M.Martinaičio mirties

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties.

Pasak šalies vadovės, išgyvenęs karą ir pokarį, sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, Marcelijus Martinaitis tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu. Jį, kaip pagrindinį savo mokytoją, įvardija ne viena poetų karta.

„Marcelijaus Martinaičio knygos - esminiai mūsų kultūros ir istorijos žingsniai. Jau kūrybinio kelio pradžioje pasiryžęs niekur nebėgti nuo žmogaus ir jo tikrovės, poetas iki paskutinių gyvenimo akimirkų ėjo kartu su visų mūsų atmintimi, su Mažuoju žmogumi, kurio praeitis yra galimybė suvokti dabartį. Daugybė literatūrinių ir valstybinių įvertinimų nepakeitė kuklios jo laikysenos, visada mums priminsiančios, koks tikras gali būti žmogus ir kaip toli nuveda jo talentas", - rašoma prezidentės užuojautoje.

Lietuvos vadovė pareiškė gilią užuojautą poeto šeimos nariams, bičiuliams ir gausiam ratui jo kūrybos gerbėjų.

Užuojautą pareiškė ir premjeras

„Lietuva atsisveikina su Didžiuoju Poetu iš Dievo malonės, Nacionalinės premijos laureatu, nuoširdžiu Sąjūdžio dalyviu Marcelijumi Martinaičiu. Nuo pat pirmųjų kūrybos žingsnių rašytojo kalbėjimas persmelktas dažnam anosios kartos lietuviui patirta jausena, kai modernusis pasaulis pamažu ima gožti kaimiškąją pasaulėjautą. Kita vertus, Poetas išsakė savo originalų požiūrį į universaliąsias vertybes, todėl buvo verčiamas į kitas kalbas, suprantamas ir girdimas. Marcelijus Martinaitis virtuoziškai derino lyrizmą su žaižaruojančiais paradoksais“, – sakoma premjero Algirdo Butkevičiaus užuojautoje.

Ministras Pirmininkas reiškia nuoširdžią užuojautą Poeto artimiesiems, jo kolegoms ir bičiuliams, visiems šio didžio kūrėjo žodžio mylėtojams.

V.Gedvilas: didžiulė netektis visai Lietuvai

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas išreiškė užuojautą dėl lietuvių literatūros klasiko poeto, vertėjo, eseisto ir visuomenės veikėjo Marcelijaus Martinaičio mirties šeimai, artimiesiems, draugams, mokiniams, visai kultūros ir meno bendruomenei.

Seimo pirmininko teigimu, Marcelijus Martinaitis – lietuvių literatūros klasikas, jautria ir labai išraiškinga poetine kalba gebėjęs prabilti į kiekvieną iš mūsų. Daug poeto tekstų yra virtę dainomis, dainuojamosios poezijos klasika, kuri skambėjo Tautos lūpose ir Atgimimo metu, ir yra vis iš naujo atrandama naujų kartų.

Taip pat Seimo pirmininkas pabrėžė itin aktyvią visuomeninę Marcelijaus Martinaičio veiklą.

„Šios iškilios asmenybės mirtis – didžiulė netektis visai Lietuvai. Tegul būna šviesus Jo atminimas, o kūryba tegu visada randa kelius į skaitytojų širdis“, – sako Vydas Gedvilas.