„Jei šalis dabar pradės konfliktą, tai net jei jis būtų sėkmingas pirminėse fazėse, pabaigoje Šiaurės Korėjos režimo dienos būtų suskaičiuotos“, – tvirtina VU TSPMI dėstytojas dr. Deividas Šlekys.
Anot jo, dabartinė situacija, kai sąjungininkai – JAV ir Pietų Korėja – palaiko aštrią politiką prieš Šiaurės Korėją, yra neįprasta.
„Atrodo, kad šiuo metu Šiaurės Korėja „užsirovė“, nes JAV ir Pietų Korėja nenori nusileisti. Pastarosios atstovai pasakė, kad jei šalis bus užpulta, ji iš karto reaguos ir atsakys ginklu. Tai, kaip reaguoja Šiaurės Korėjos oponentai, – tikrai yra nauja. Jie nesitraukia ir palaiko labai aštrią retoriką. Nepasikartos tas scenarijus, kad Šiaurės Korėja pašūkauja, o Vakarų valstybės ir jų sąjungininkai atsitraukia“, – teigia Vilniaus Universiteto (VU) TSPMI dėstytojas.
Karinis pranašumas – Pietų Korėjos ir JAV rankose
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis sako, kad Pietų Korėja ir JAV turi didesnį karinį pranašumą, nepaisant to, kad Šiaurės Korėja turi dideles pėstininkų pajėgas.
„Šiaurės Korėja blefuoja, siekia spausti sąjungininkus, gauti tam tikrų nuolaidų iš kitų valstybių dėl savo branduolinės programos. Galima gąsdinti kitas šalis, bet Šiaurės Korėja puikiai žino, kad neturi galimybių išlikti. Akivaizdu, kad karinis pranašumas yra tikrai vienoje pusėje (JAV ir Pietų Korėjos), nepaisant Šiaurės Korėjos pėstininkų masės“, – tikina V. Urbelis.
Tačiau D. Šlekys atkreipia dėmesį, kad Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą, ir jei jis būtų panaudotas, Pietų Korėja nukentėtų stipriai.
„Pietų Korėjos sostinė Seulas yra netoli nuo demilitarizuotos zonos. Prasidėjus karui, miestas būtų atakuojamas. Bet geresni raketiniai pajėgumai yra amerikiečių pusėje, Pietų Korėja turi labai puikią ginkluotę. Sausumoje gal situaciją ir lemtų Šiaurės Korėjos kareivių skaičius, bet technologiškai pažangesnės yra Pietų Korėjos, JAV, japonų karinės pajėgos“, – aiškina D. Šlekys.
Kaip teigia gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, jeigu Šiaurės Korėja smogtų JAV, geriausias pavyzdys būtų Irako karas, kada vos per kelias savaites buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas. „Tai būtų aukštųjų XXI a. technologijų kovinė operacija prieš XX a. antros pusės technologijas“, – sako A. Matonis.
Jo nuomone, Šiaurės Korėja, nepaisant visų bandymų parodyti savo karinį pajėgumą, neįrodo, kad turi veikiantį balistinių raketų arsenalą.
Anot A. Matonio, jei vyktų karas, matytumėme nuožmiai besikaunančius Šiaurės Korėjos karius, bet kartu ir dešimtis tūkstančių pasiduodančių, kurie yra išbadėję ir galbūt tik ir laukia pirmos progos pabaigti visą tą košmarą, vykstantį jų šalyje.
Karas – ne tik Korėjos pusiasalyje?
JAV ir Pietų Korėja nėra vienintelės tautos, kurios gali nesitaikstyti su Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno valdžios provokacijomis.
„Įtampą jaučia ir Japonija, kuriai nepatinka nuolatiniai raketų bandymai jos kryptimi ir daugybė kitų provokacijų“, – teigia A. Matonis.
Pasak gynybos apžvalgininko, Japonijos kariuomenė yra parengta šalies gynybai ir aukštomis gynybos technologijomis galėtų užtikrinti šalies saugumą.
Neaiškūs Kim Jong Uno tikslai
Jau nuo pat Kim Jong Uno atėjimo į valdžią pasaulio valstybių vadovai negali aiškiai suprasti, kokia iš tiesų yra jaunojo lyderio politinė taktika.
„Labai sunku nuspėti, kiek Kim Jong Uno taktikai įtakos darė jo pirmtakai, kiek jis mąsto realistiškai, ir ar dabartinis paaštrėjimas yra senų metodų, kuriuos taikydavo jo tėvas ir senelis, bandymas, ar kurstant ugnį bandoma sulaukti papildomų tarptautinės bendruomenės nuolaidų, dovanų iš Jungtinių Tautų, derybų dėl branduolinės programos ir pan.“, – sako A. Matonis.