Vos tapęs vidaus reikalų ministru D. Barakauskas žadėjo jau nuo gegužės padidinti statutinių pareigūnų atlyginimus. Tačiau artėjant terminui, pažadus žarstęs ministras kalba tik apie galimybių paieškas. Neliko be dėmesio ir ministro mėginimai jam pateiktus klausimus permesti sau pavaldiems pareigūnams. Tiesa, pats D. Barakauskas savo nekompetencijos neįžvelgia, tačiau įžvelgia opozicijos politikavimą.

Dar šių metų pradžioje vidaus reikalų ministras D. Barakauskas žadėjo, kad per ketverius metus visiems statutiniams pareigūnams atlyginimai bus padidinti 30-čia proc. Na, o pirmoji injekcija galėtų būti jau nuo gegužės.

„Aš manau, kad maždaug apie gegužės mėnesio pradžią mes turėsime galimybę koreguoti valstybės biudžeto išlaidas ir dalį tų lėšų numatyti statutinių pareigūnų atlyginimams kelti“, – šių metų sausio 6 dieną „Savaitei“ kalbėjo D. Barakauskas.

Praėjus trims mėnesiams ministras jau nebekalba apie konkrečias datas ir sumas, kada ir kiek galėtų būti padidinti pareigūnų atlyginimai: „Tai yra vizija, į kurią mes turime eiti, tai yra strategija, kurią mes turim įvykdyti, bet konkrečių skaičių šiandien tikrai aš negaliu pasakyti“.

Opozicinių frakcijų atstovai sako, kad ministras neturėtų vien skųstis lėšų trūkumu.

„Tas kalbėjimas, kai viskas suvedama į pinigus, ne visada duoda gerą rezultatą. Turime kaimynines valstybes, kurios šiek tiek kitaip žiūri į savo pareigūnus, – ten jų mažiau, o rezultatai kiti“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas.

Buvęs ministro partijos kolega, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Remigijus Ačas sako, kad D. Barakauskas, prieš sutikdamas dirbti vidaus reikalų ministru, turėjo įvertinti savo galimybes išspręsti vidaus reikalų sistemoje susikaupusias problemas.

„Žinote, labai juokingai atrodo, kada ministras sako, kad nuo gegužės 1-osios bus pakelti atlyginimai, o premjeras sako, kad jokių galimybių nėra. Pirmas dalykas – ministras turėtų gerai pagalvoti prieš kalbėdamas ir kalbėti atsakingai. Antras dalykas – turėtų turbūt geriau žinoti situaciją“, – įsitikinęs R. Ačas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas taip pat stebisi, kai Seime į parlamentarų keliamus klausimus atsakyti ministras pasikvietė sau pavaldžių pareigūnų. Liberalai užsimena apie galimą interpeliaciją vidaus reikalų ministrui.

„Matosi, kad ministras tikrai nesigaudo situacijose ir negalėtų prisiimti atsakomybės. Mes, beje, nereikalaujame ministro atsistatydinimo dėl to, kad įvyko nelaimės. Tačiau jis tikrai gali prisižaisti dėl savo funkcijų nesupratimo. Ką jis šneka komitetuose atėjęs? Kadangi Vidaus reikalų ministerijai yra pavaldūs ir savivaldos organizavimo klausimai, ne tik vidaus reikalų sistema, tai jis vaikšto po komitetus ir šneka vėjus“, – tvirtina E. Gentvilas.

Ministro kompetencija abejojantys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai žada jį kviestis pokalbio ir aiškintis, kokių priemonių ministras ketina imtis vidaus reikalų sistemos problemoms spręsti.

„Ministras dar gruodžio mėnesį, lankydamasis mūsų frakcijoje, galbūt neatsakingai kalbėjo, kad jis užtikrins didesnį finansavimą policijai. Suprantama, kad tai yra labai sunkiai padaromas dalykas, todėl gal ministras, apimtas kokios nors euforijos, ne visai atsakingai apie tai pakalbėjo. Iš visų priemonių arsenalo, kurios yra numatytos pagal Seimo statutą, neatmestina yra ir interpeliacijos ministrui galimybė“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Pats ministras abejones jo nekompetencija vadina politikavimu.

„Tai yra politinis aktas, bandant įrodyti, kad dėl tų problemų, kurias paliko buvusi Vyriausybė, yra kalta dabartinė Vyriausybė, kuri dirba tik 100 dienų“, – tvirtina D. Barakauskas.

Bet ir per tas 100 dienų už Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių padalinių tinkamą darbą dabar jau atsakinga ši Vyriausybė ir visų pirma ministras. Ir jis šiandien, atrodo, yra silpnoji Vyriausybės grandis.