Muziejininkai sako, kad nedaug tikėtina, jog Lietuvai pavyks susigrąžinti jai priklausantį paveldą. Bet svarbu ir žinoti, kur yra tos vertybės.
Viena iš Valdovų rūmų menių Vilniuje yra dekoruota seniausių Lietuvos giminių herbais. Žygimanto Augusto laikų herbynas, nupieštas 1555-aisiais buvo rastas Paryžiuje. Jame – 23 žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių herbai.
„Tam, kad galėtume panaudoti tuos daiktus, mes turėjome rašyti paraišką Prancūzijos nacionalinei bibliotekai, gauti publikavimo teises. Mes ruošiamės ir knygą išleisti, dalį panaudojome ekspozicijai, taip pat interjerų dekorui“, – LRT televizijos naujienų tarnybai komentavo dr. Vydas Dolinskas, LDK Valdovų rūmų direktorius.
Kultūros ministerija pernai atnaujino programą, per kurią skirs dalį reikalingų lėšų kultūros paveldo vertybių užsienyje paieškoms ir joms grąžinti.
„Visi galvoja, kad Lietuvos kultūros vertybės užsienyje yra tos, kurios yra išvežtos, pagrobtos ir jas visas reikia kuo skubiau susigrąžinti. Taip nėra, nes dalis vertybių išvežta karų metu, bet taip pat dalis vertybių yra teisėtais būdais išvežta į kitas rezidencijas jas dovanojant“, – aiškino Mindaugas Žolynas, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistas.
Įrodyti, kas pagrobta, o kas teisėtai pateko į kitas šalis, labai sunku, nes dokumentų dažnai net nebuvo. Muziejininkai sako, kad fiziškai susigrąžinti istorines vertybes galima tik tada, jei jos pakliūva į aukcionus, ar išparduodama privati kolekcija. Todėl muziejai, kaip Valdovų rūmai, renka informaciją, kur ir kokios vertybės šiandien saugomos.
„Yra institucijų, kurios iš to ir gyvena. Kartais vienas kadras, viena nuotrauka kainuoja apie 100 eurų kartu su vienos publikavimo vietos teise“, – pabrėžė LDK Valdovų rūmų direktorius.
Į Lietuvą pastaraisiais metais grįžta nemažai Lietuvos išeivijos archyvų. Šiemet Kultūros ministerija skirs 50 tūkst. litų paveldui, esančiam užsienyje, grąžinti ar jo paieškoms. Nuo 2004-ųjų Valdovų rūmai turi surinkę duomenis, kur yra apie 1300 daiktų, priklausiusių Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
„Kadangi meno vertybių ir apskritai paveldo, susijusio su Lietuvos istorija, yra ne tiek jau daug išlikusio, tai mus domina visi daiktai“, – teigė Marijus Uzorka, LDK Valdovų rūmų parodų koordinatorius.
Į Kultūros ministerijos pinigus gali pretenduoti ir užsienyje nekilnojamąsias vertybes siekiantys išsaugoti juridiniai asmenys. Lėšos gali būti skirtos senųjų Lietuvos pilių restauracijai, ar, pavyzdžiui, lietuvių bažnyčių, esančių Jungtinėse Valstijose, remontui.