„Kadangi du iš 7 dabar globojamų vaikų jau pradės gyventi savarankiškai, pagalvojome, kad dar porą paaugusių mergaičių galėtume pasiimti. Tačiau Panevėžio vaikų globos namai nuteikinėja prieš mus dvynukes, su kuriomis bendraujame, ir trukdo visam laikui pasiimti”, – DELFI sakė ne vieną apdovanojimą už geradarystę ir gražią sodybą gavusios šeimynos tėvas.
Paklausta, kodėl vaikų globos namai nenori atiduoti vaikų šeimynoms, Vaiko gerovės parlamentinės grupės narė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog už kiekvieną vaiką įstaigos gauna pinigus.
„Jeigu vaikas nueina į šeimyną, jam išlaikyti skiriama 1040 litų, jei vaikas paimamas globoti į šeimą – 520 litų. Vaikų namuose vieno vaiko išlaikymo išlaidos prasideda nuo 2000 litų. Jeigu paimtume dabar nuskambėjusius socialinės globos namus Ventoje, ten išmokos vienam vaikui išlaikyti viršija 4000 litų. Buvo teiginių, kad ši suma siekia ir 6000 litų, bet aš to negaliu patvirtinti”, – DELFI sakė R. Šalaševičiūtė.
Dvynukes rado globojamų vaikų sąraše
Nuo 1989 metų vaikus globojantis J. Puodžiuvis asmeniškai patyrė, kad vaikų namų darbuotojai džiaugiasi svečiais, bet jei pajunta, kad vaikai gali išeiti – situacija keičiasi.
„Kiek esu susidūręs, visi vaikų globos namai, išskyrus Raseinių, nenorėjo atiduoti globotinių, nors Vaikų teisių apsaugos tarnybos yra už tai, kad kuo daugiau globos įstaigų vaikų augtų šeimynose”, – sakė tauragiškis.
Panevėžio vaikų namus jis pasakojo pasirinkęs tik dėl to, kad globotinų vaikų sąraše rado informaciją apie čia gyvenančias dešimtmetes dvynukes, nes kaip tik ieškojo poros mergaičių nuo 7 iki 10 metų amžiaus.
„Anksčiau neskirstėm vaikų pagal amžių, globojom, ką siūlė. Bet dabar jau esam nebejauni, o su vaiku negali juokauti, jis ne daiktas. Iš Tauragės buvome pasiėmę 15 metų berniuką, bet jau žiūrim, kad nebepajėgiam pakreipt į tą pusę, kaip žmonės normaliai gyvena, tai nutarėm, kad imsim dvi paaugusias mergaites”, – pasakojo vyras.
Viena nebenori pas globėjus
Gruodžio mėnesį susipažinęs su dešimtmetėm dvynukėm J. Puodžiuvis jas į savo šeimyną parveždavo savaitgaliams ir šventėms.
„Mums iki Panevėžio nemažas galiukas: trys valandos pirmyn, trys atgal. Kai globos namai sužinojo, kad norim jas pasiimti globoti visam laikui, pradėjo nuteikinėti ir dabar viena mergaitė jau nebenori”, – jaudinosi tėvas, įsitikinęs, kad mergaitėms buvo daromas spaudimas.
„Dar vasario 14-ąją, Meilės dieną, jos skambino, sakė, kad norėtų gyventi kartu, o po kelių dienų nebenori niekur važiuoti ir net kalbėti. Joms buvo pasakyta, kad mes tik pasiimsim pinigėlius ir išmesim į gatvę, kad bus sunkiau mokytis, kad vasarą nesivešim atostogauti, kaip žadėjom. Ar čia ne bauginimas?” – klausė tauragiškis.
DELFI pašnekovo teigimu, viskas prasidėjo nuo Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos, kur jis buvo gražiai pasitiktas, suruošti dokumentai teismui ir numatyta jo data, kovo 21-oji. Tačiau „globos namai buvo prieš ir sakė, kad prieštaraus teismui”.
Neleidžia susitikti
„Tokiais atvejais atkalbinėjimų nebūtų, jei Vaiko teisių apsaugos tarnybos parašytų įsakymą, leidžiantį iki teismo sprendimo vaikams gyventi šeimoje, kad globos namai jų negalėtų atkalbinėti. Tačiau Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė atsisakė tai padaryti”, – sakė 20 metų šeimynoje vaikus globojantis tauragiškis, kuris jau mėnesį negali susitikti su viena iš mergaičių. Ji nebenori palikti vaikų namų.
„Visaip stengiamasi, kad mes nesusitiktume”, – apgailestavo J. Puodžiuvis, tačiau pridūrė tikintis, kad dvynukės vis viena gyvens kartu, nes neištvers viena be kitos.
Tauragiškis įsitikinęs, kad šeimynoje vaikams geriau negu globos namuose. „Jie gali augti kaip viso pasaulio vaikai – natūraliai, šeimoje. Va, vaikas kieme inkiliuką kala, kitas vėl kažką kito daro, važinėja dviračiais, vasarą plaukioja baseine, mūsų sodyba graži, apdovanota”, – pasakojo per kelis mėnesius spėjęs prie dvynukių prisirišti vyras.
J. Puodžiuvis graudinosi prisiminęs, kaip kartą su abiem mergaitėm grįžo į Panevėžį, o jos vis klausinėjo, ar dar toli.
„Norėjo, kad dar ilgiau pabūtume, sakė: „Prakeiktas tas Panevėžys”, bet aš, kaip tėvas, visvien aiškinau, kad miestas čia ne prie ko, kad Panevėžys – didelis, gražus, o auklytės, kurios jas augina, irgi geros, stengiasi nuoširdžiai dirbti savo darbą”, – pasakojo J. Puodžiuvis.
Jo žodžiais, šiais laikais nėra blogai vaikų namuose: visur švara, tvarka, niekas neskriaudžia, bet šeimose vis viena geriau.
Vaikų namų direktorius: vaikai renkasi patys
Panevėžio Algimanto Banzos kūdikių ir vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius DELFI teigė šimtu procentų pasisakantis už įvaikinimą, tačiau didelio skirtumo tarp valstybinių globos namų ir šeimynų nemato.
„Gyvenimas šeimoje įvaikinimo ar globos forma yra geriausias beglobių vaikų problemų sprendimas. O vaikų namai taip pat dirba šeimynų principu, turi darbuotojus, potencialą, o paskui vaikai jau gali rinktis, kur gyventi. Jokio mes spaudimo nedarom, nes negalim priversti vaikų rinktis (globėjus – DELFI)”, – sakė S. Juodzevičius.
Panevėžio kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus nuomone, gyvenimas šeimynoje neprilygsta įvaikinimui.
„Šeimyna, apie kurią mes kalbame, yra du žmonės, vienas 67, kitas 65 metų amžiaus, tik turintys patalpas, ir paprasčiausiai ateis pas juos vaikai, atsineš savo „krepšelį”, taip pat eis į mokyklą ir nebus nei paveldėtojai, nei nieko, lygiai taip pat, kaip mes. Mes esame instituciniai globėjai, o jie būtų – šeimynos globėjai, tik tiek, kad pas mus įstaigoje yra 11 šeimynų, o ten viena”, – sakė direktorius.
R. Šalaševičiūtė: tai tipiškas atveji
Paprašyta pakomentuoti konfliktinę situaciją, Seimo narė R. Šalaševičiūtė DELFI teigė, jog tai – gana tipiškas atvejis.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta tvarka numato, kad globos namų vaikai gali nuvykti pasisvečiuoti į šeimynas. Natūralu, pabuvę šeimynose vaikai pradeda norėti ten gyventi, tad su jais susigyvenę žmonės kreipiasi į globos namus, prašydami tapti globėjais, tačiau iš globos namų patiria trukdžius”, – pripažino Vaiko gerovės parlamentinės grupės narė.
R. Šalaševičiūtės teigimu, šią problemą dar 2011 metais įvardijo patys globos namų atstovai, teigdami, kad šeimynos iš globos namų atsirenka ir nori pasiimti geriausius vaikus.
Bandant spręsti iškeltą klausimą tuomet šeimynoms buvo įvestas ribojimas kviestis tik toje pačioje savivaldybėje esančių globos namų vaikus, tačiau, kaip patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dabar tokio ribojimo nebelikę.
Seseris gali išskirti tik teismas
Puodžiuvius iš Tauragės R. Šalaševičiūtė įvardijo kaip daug patirties turinčią šeimyną, kuri už gerą darbą buvo įvertinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų institucijų.
„Kai įvyko konfliktas tarp šios šeimynos ir Panevėžio vaikų globos namų, posėdyje, kur buvo sprendžiamas tolimesnis mergaičių likimas, teko prašyti dalyvauti Įvaikinimo tarnybos specialistų, atvyko net Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja. Šiame etape kaip ir pusiau pasiektas susitarimas, tačiau problema ta, kad viena iš dvynukių nebenori gyventi šeimynoje, o pagal Civilinį kodeksą, broliai ir seserys neišskiriami. Tai gali padaryti tik teismas”, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Seimo narė pabrėžė, kad pasisako ne už globos namus, o už šeimynas.
Paklausta, kodėl vaikų globos namai nenori atiduoti vaikų šeimynoms, R. Šalaševičiūtė teigė, jog tai yra natūralu, nes už kiekvieną vaiką įstaigos gauna pinigus.
„Minėtų dvynukių atveju iš globos įstaigos paimamos dvi mergaitės, tad globos namai per mėnesį netenka apie 4000 litų”, – sakė Seimo narė.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 11 tūkst. globojamų vaikų. 4,2 tūkst. gyvena globos įstaigose, daugiau nei 6 tūkst. globojami šeimose, apie 400 – šeimynose.