„Didesnio poveikio neturės. Jau kokį 20-30 metų ketinama sukurti antiraketinę sistemą ir faktiškai visą laiką yra didelių technologinų problemų, kliūčių, kurios, neaišku, ar yra įveikiamos“, – sekmadienį BNS sakė apžvalgininkas, komentuodamas minėtą JAV prezidento Baracko Obamos administracijos sprendimą.

„Manau, kad bus susirūpinimų, bus reiškiamas nepasitenkinimas, kaip buvo reiškiamas nepasitenkinimas, kai B.Obama 2009 metais šiek tiek pakeitė gynybinius planus, bet manau, kad po kiek laiko ir Europos šalys, ir Rytų Europos šalys supras, jog tai nėra esminis pokytis. Šios raketų bazės nėra esminis Amerikos gynybinis įsipareigojimas. Jei įsipareigojimas yra, tai jis yra ir be bazių, o jei to įsipareigojimo nebūtų, tai ir keleto priešraketinių bazių buvimas klausimo iš esmės nespręstų“, – kalbėjo K.Girnius.

Jo teigimu, priešraketinės gynybos bazės Lenkijoje ir Rumunijoje kurtos siekiant apsiginti nuo galimų Irano branduolinių atakų. Tačiau paaiškėjo, kad JAV didesnę grėsmę šiuo atžvilgiu kelia Šiaurės Korėja, o ne Iranas, todėl gynyba stiprinama šioje srityje, o esant biudžeto apkarpymams kažko tenka atsisakyti.

„Be to, manau, amerikiečiai viliasi, kad atsisakius šitos sistemos, bus galima susitarti dėl branduolinės ginkluotės mažinimo apskritai“, – teigė K.Girnius.

Jis atmetė pasigirdusius vertinimus, kad tokiu būdu JAV nuolaidžiauja Rusijai, kuri labai aktyviai priešinosi priešraketinėms bazėms Rytų Europoje.

„Manyčiau, kad tai nėra nuolaidžiavimas Rusijai. Jeigu (Amerika – BNS) būtų norėjusi nuolaidžiauti, būtų galėjusi seniai tai padaryti, būtų galėjusi seniai tą sistemą atšaukti. Manau, kad Amerika irgi jau yra suvokusi, jog reikia toliau bendrauti su Rusija, bet pastangos „perkrauti“ santykius buvo nesėkmingos“, – tvirtino apžvalgininkas.

„Rusijos valdžia yra tokia, kad jos niekada negali patenkinti. Nei Amerika, nei Europos Sąjunga nėra pasiryžusios šokti pagal jos dūdą. Gal šiek tiek (santykiai – BNS) pagerės, bet nedaug, Rusija ne tokia šalis, su kuria galima turėti normalius santykius“, – sakė K.Girnius.

JAV prezidento B. Obamos administracija penktadienį pranešė, kad atsisako esminės savo Europos priešraketinio gynybos plano dalies – raketų gaudyklių, kurioms kategoriškai prieštaravo Rusija.

Sprendimas atsisakyti gaudyklių, kurios turėjo būti dislokuotos Lenkijoje ir galbūt Rumunijoje iki kito dešimtmečio pradžios, kaip nurodoma, priimtas dėl plėtojimo problemų ir lėšų stokos.

Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis pranešė, kad 14 papildomų gaudyklių iki 2017 metų rugsėjo, bet ne anksčiau, kai jos bus deramai išbandytos, turėtų būti dislokuota Aliaskoje.