Tokią mintis nuskambėjo penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje "Kovo 8-oji: ar įgyvendintos moterų teisės Lietuvoje?".

Į klausimą, ar yra ketinimų Kovo 8-ąją kaip kai kuriose Europos valstybėse paskelbti nedarbo diena, Seimo narė Giedrė Purvaneckienė atsakė, kad "tokių planų nėra".

"Aš nežinau, gal žmonėms ir patiktų, nes šiandien matėme turgeliuose eiles žmonių, perkančių tulpes. Žmonės šią šventę švenčia, ji jiems patinka. Mes žiūrime gal šiek tiek rimčiau, mes norime daugiau kalbėti apie problemas. Aš pritarčiau, bet iniciatyvų kol kas tokių tikrai nėra, nes Lietuvoje turime daug nedarbo dienų, vargu ar tokia iniciatyva būtų palaikyta", - sakė Seimo narė doc. G. Purvaneckienė.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė mano, kad Kovo 8-ąją Seimas turėtų paskelbti darbo dieną moterų situacijos analizei.

"Manau, kad pravartu pagalvoti ne apie tai, kad būtų nedarbo diena, bet kaip tik turėti darbo dieną Seime, kur Seimas įsipareigotų visą dieną skirti moterų situacijos analizei, kokios dar egzistuoja problemos, kokie įstatymai galėtų būti tobulinami, kas yra neįgyvendinta, kaip skelbia įstatymo raidė. Manau, kad tokia praktika labai paspartintų pažangą visuomenėje", - teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.

Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė mano, kad tai gera mintis, kad Seimas galėtų šią dieną susirinkti ir kalbėti, ko mes dar nepadarėme, kodėl nėra lygių teisių Lietuvoje.

Parlamentarės nuomone, moterų padėtis politinėse partijose neatitinka Lygių galimybių įstatymo esmės, nes ne visos partijos siekia lyčių lygybės aukščiausiose valstybės institucijose.

"Vis dar stereotipiškai aiškinama, kad moterys nenori eiti į politiką, ar kad moterys nėra tinkamai pasirengusios būti sprendimų priėmimo sferose. Tačiau toks aiškinimas yra tik dūmų uždanga lyčių nelygybėje, nes moterys nėra skatinamos dalyvauti politikoje. (...) Sudarant rinkimų sąrašus į pirmąsias gretas veržiasi vyriškoji lytis. Socialdemokratų partija yra geroji išimtis, nes tai vienintelė partija, kuri nuosekliai laikosi lyčių kvotų įgyvendinimo principo. Tačiau ir šioje partijoje ne visada triumfuoja teisingumas atrenkant asmenis į sąrašą pagal intelektinę kokybę", - sakė Seimo narė.

Kalbėdama apie kai kurių kitų partijų lyčių proporcijas daugiamandatės apygardos sąrašuose, ji pastebėjo, kad partijos Tvarka ir teisingumas bei "Drąsos kelias" sąrašuose lyčių proporcijos buvo 1 moteris ir 9 vyrai. "Partija gražiu pavadinimu Tvarka ir teisingumas iš viso neaptarė lyčių lygybės politikos. O abi partijos Seime skelbiasi esančios žmogaus teisių gynėjos", - pastebėjo M. A. Pavilionienė.

Jos nuomone, ir Seimas, kuris turėtų visai šaliai demonstruoti lygių galimybių politikos įgyvendinimą, ne visada laikosi lyčių lygybės principo. "Dabartiniame Seime yra 34 moterys. Seimo valdyboje turėtų būti dvi moterys. Yra tik viena. Seimo komitetų pirmininkių turėtų būti 6, yra tik viena. Parlamentinėms draugystės grupėms, delegacijoms dažniausiai vadovauja vyrai, o apie moterų atstovavimą jiems tenka nuolat priminti", - sakė M. A. Pavilionienė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje kuriant lyčių lygybės politiką, vis dar vyrauja deklaratyvi retorika. "Nors ir priėmėme Moterų ir vyrų lygybės bei Lygių galimybių įstatymus, tačiau šių įstatymų nuostatų įgyvendinimas arba naujų lygybės nuostatų diegimas sekasi sunkiai, nes ne visi suvokia lygybės politikos esmę, žmogaus teisių svarbą, pagarbą žmogaus orumui", - pastebėjo politikė.Kovo 8-oji - Tarptautinė moterų solidarumo diena Lietuvoje yra įrašyta į atmintinų dienų sąrašą.