Kur dingo duomenys?
Lietuvos hidrometeorologijos tinklalapyje yra informacija apie daugiau nei 100 metų veikiančias šalies meteorologines stotis. Viena jų – Klaipėdoje. Nuo 1939 m. iki 1946 m. duomenų apie orų stebėjimus čia nėra.
Toliau rašoma, kad vienus metus, tai yra 1946 m., Klaipėdoje buvo stebima oro temperatūra ir krituliai. Nuo 1947-ųjų sausio duomenų jau nebėra, ir standartiniai orų stebėjimai uostamiestyje atnaujinti tik 1961 m. rugpjūtį.
Sunku įsivaizduoti, kad orų stebėjimai Klaipėdoje būtų buvę nutraukti karo metais, nes čia buvo sutelktas laivynas, taip pat ir povandeninis, kuris sunkiai galėjo išsiversti be sinoptikų prognozių.
Net neabejojama, kad vokiečiai orų stebėjimą vykdė, tačiau jokių duomenų nuo 1939 m. iki 1946 m. neišliko.
„Mes peržiūrėjome visus archyvinius duomenis. Be to, kad nutraukti stebėjimai, daugiau nieko neradome“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė.
Kadangi didelė dalis krašto archyvų po karo dingo, gali būti, kad orų žurnalai arba buvo sunaikinti, arba guli kur nors Vokietijos saugyklose ir laukia savo tyrinėtojų.
Iš kur gavo informacijos?
Po karo pradėtame leisti miesto dienraštyje „Tarybinė Klaipėda“ orų skilties apskritai nebuvo.
„Pirmoji žinutė apie orus laikraštyje išspausdinta 1959 m. gruodžio 2 d. numerio paskutiniame puslapyje. Ten pateikta viso gruodžio mėnesio oro prognozių lentelė. Kitomis dienomis žinutės apie orus pasirodydavo kas antrą ar trečią dieną“, – patvirtino Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos Periodikos skyriaus vedėja Vilma Plauškienė.
Pagrindinis akcentas – oro temperatūra. Raidės labai mažos, bet užrašas „Orai“ – kaligrafiškas. Informacija pateikiama paskutiniajame laikraščio puslapyje.
Iš kur spaudos darbuotojai gaudavo meteorologinę informaciją, nes archyvuose fiksuojamas to laikotarpio „duomenų trūkumas“? Orai Klaipėdoje pradėti fiksuoti tik 1961 m. rugpjūtį.
Kuršių nerijoje stebėjimai nenutrūko
Nidos meteorologinė stotis šiais metais minės 115 metų veiklos sukaktį. Nidoje orų stebėjimai buvo nutrūkę tik Antrojo pasaulinio karo metais, po to jie buvo atkurti, ir orai stebimi iki šiol.
Klaipėdos universiteto Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus vadovas Jūratis Liachovičius, baigęs vidurinę mokyklą 1965 m., įsidarbino Nidos meteorologinėje stotyje techniku okeanologu.
Tada stoties viršininkas buvo Alfonsas Kairys. Jis prisimenamas kaip visų galų meistras, kuris sugalvojo, kaip informaciją apie orą perduoti į žemyną.
„A.Kairys susikonstravo elektros gaminimo prietaisą, prisijungė prie racijos ir Morzės abėcėle perduodavo informaciją apie orą“, – prisiminė J.Liachovičius.
Informacija spaudoje
Meteorologinių stebėjimų pradžios data Klaipėdoje nėra žinoma. Manoma, kad seniausi stebėjimai uoste buvo atliekami Locmano įlankoje tris kartus per parą.
1830 m. Klaipėdoje pradėti vėjo stebėjimai buvo pirmieji dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nuo 1834 m. orų būklės duomenys pradėti skelbti savaitraštyje „Memelsches Wochenblatt“, o nustojus leisti šį savaitraštį meteorologiniai duomenys nuo 1879 m. liepos 3 d. buvo spausdinami dienraštyje „Memeler Dampfboot“.
Žinios apie orus pateikiamos priešpaskutiniame puslapyje, prie akcijų biržų ir valiutų kursų informacijos.
Vėliau buvo pradėtas leisti dienraštis „Vakarai“. 1936 m. kovo 7 d. numeryje pranešama, kad kovo 8 d. bus „ūkanota, protarpiais lietinga. Nepastovūs vėjai, temperatūra apie 0.“
Informacija labai lakoniška. Apie orus buvo galima paskaityti antrajame laikraščio puslapyje.
„Orams spaudoje buvo skiriama dėmesio. Jei vėtra ar dėl audros nuskęsdavo laivas, informacija atsidurdavo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, kaip ir dabar. Spausdindavo ir liaudiškus orų spėjimus“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.
Net ir Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, ilgą laiką Klaipėdos meteorologijos stotis vis dar priklausė Vokietijai ir siųsdavo duomenis Vokietijos jūrų observatorijai Hamburge, nors teikė duomenis ir Kaune esančiam Meteorologijos biurui.
Tik 1928 m., Klaipėdos uosto direkcijai nutarus, kad meteorologijos stotis pirmiausia privalo tarnauti Lietuvos reikalams, Vokietija išbraukė „Memel“ stotį iš nacionalinių stočių sąrašo.
Vaikų stovyklos nebombardavo?
Tiksli orų prognozė padėjo atskleisti iškraipytą istorinį faktą sovietmečiu populiarioje Salomėjos Nėries poemoje „Mama, kur tu?“
Kūrinyje dramatiškai pateikta Antrojo pasaulinio karo pradžia Lietuvoje, rašoma apie nacių subombarduotą vaikų pionierių stovyklą Palangoje.
„Kreipiausi į Hidrometeorologijos tarnybą Vilniuje. Paprašiau, kad surastų duomenis, koks oras Palangoje buvo 1941 m. birželio 22 d. rytą, kai vokiečiai įsiveržė į Lietuvos teritoriją. Gavau oficialų atsakymą, kad tą rytą buvo didelis rūkas, taigi lėktuvai bombarduoti Palangos negalėjo“, – pasakojo kraštotyrininkas Vytautas Rimgaila.
Pasak jo, rūkas išsisklaidė apie 11 val. ryto. Tuo metu vokiečiai jau buvo užėmę Palangą, oro atakos nebuvo.
„Antras argumentas, kad bombardavimo iš oro nebuvo – visi Palangos pastatai tada buvo mediniai, jei būtų bent viena kibirkštis, iš kurorto būtų likę pelenai. Trečia, tais metais valstybinė Vokietijos siena su Lietuva buvo ties Nemirseta, taigi nacistų oro ataka būtų nelogiška, nes galėjo pataikyti į savus“, – pabrėžė kraštotyrininkas.
Remiantis ir orų archyvais įrodyta, kad vasarojančių vaikų naciai bombomis neapmėtė. S.Nėries poemos siužetas – istorinė fikcija.
J.Stalinas – meteorologų kolega
Net patys meteorologai turbūt nežino, kad jų kolega kadaise buvo liūdnai pagarsėjęs diktatorius Josifas Stalinas.
Šį faktą studijoje apie J.Staliną išsamiai aprašė britas Simonas Sebagas Monterfiore.
Britas atrado, kad Tifliso meteorologijos stotyje tris mėnesius jaunystėje stebėtoju-stažuotoju dirbo J.Stalinas. Jis budėdavo tris kartus per savaitę nuo 6.30 iki 22 val. Kas valandą turėdavo tikrinti temperatūrą ir slėgį, už darbą gaudavo 20 rublių per mėnesį.
Ta stotis, kurioje meteorologu dirbo diktatorius, tebėra iki šiol. Teigiama, kad išliko ir J.Stalino kambarys su keliais jo daiktais ir sena lentele, kurioje parašyta: „Didysis Stalinas – VKP(b) ir pasaulinio proletariato vadas – gyveno ir dirbo čia, Tifliso meteorologijos stotyje 1899 metais nuo gruodžio 28 d. iki kovo 21 d. Jis vadovavo nelegaliems darbininkų socialdemokratų būreliams“.
Stotis Melnragėje
Klaipėdos uosto meteorologijos stotis buvo įsteigta 1881 m. sausio 1 d. uosto valdybos teritorijoje ir veikė ten iki 1918 m. gruodžio 31 d. Kur tiksliai buvo meteorologinė aikštelė, žinių nėra.
Nuo 1923 m. rugpjūčio iki 1939 m. vasario stotis buvo vakarinėje miesto dalyje, 250 m į vakarus nuo aikštelės buvo Kuršių marios, 100 m į šiaurę tekėjo Danės upė.
Dabar Klaipėdos meteorologijos stoties aikštelė yra apie 700 m į rytus nuo Baltijos jūros, vakarinėje Melnragės dalyje.
Stotyje visi orų duomenys fiksuojami technika, rodmenys patenka tiesiai į kompiuterį.
„Žmones keičia kompiuteriai, mūsų greitai nebereikės“, – liūdnai juokavo Klaipėdos meteorologijos stoties viršininkė Alma Svirušytė.
Stotyje nuo 1958-ųjų tebedirba viena seniausių tarnybos darbuotojų – stebėtoja Valentina Ankudinova. Moteriai dabar 76 m.
Ji baigė Chersono hidrometeorologinį technikumą Ukrainoje, pati yra ukrainietė, po studijų gavo paskyrimą į Kretingą. Ten dirbo 7 metus. Paskui persikėlė į Klaipėdą.
„Melnragėje prie jūros buvo metalinis didelis kariškiams priklausęs bokštas. Per uraganą “Anatolijus„ jį sulaužė per pusę. Pas mus pačius aikštelėje buvo bangų ilgį ir aukštį matuojantis prietaisas, jį per audrą nunešė į jūrą“, – apie stichiją, su kuria per profesinę veiklą teko ne kartą susidurti, pasakojo seniausiai meteorologinėje stotyje dirbanti V.Ankudinova.
Klaipėdos meteorologinių stebėjimų rekordai
Aukščiausia oro temperatūra 34,0 °C, 1954 m. liepos 10 d.
Žemiausia oro temperatūra -33,4 °C, 1956 m. vasario 1 d.
Didžiausias paros kritulių kiekis – 73,9 mm, 1988 m. liepos 28 d.
Didžiausias vėjo gūsio greitis – 40 m/s 1967 m. spalio 18 d. ir 1970 m. spalio 31 d.
Didžiausias sniego dangos storis – 59 cm, 1956 m. vasario 20 d.
1999 m. gruodžio 4 d. Baltijos pajūriu praūžė uraganas Anatolijus, o 2005 m. sausio 8–9 d. – Ervinas.