Lenkai užsimojo grąžinti Lietuvą į XIX a. kaimo gūdumą

Klerikaliniai Lenkų rinkimų akcijos siūlymai drausti abortus, priverstinai mokyti mokinius tikybos ir bankrutuojančiam Vilniuj statyti Jėzaus sanktuariumą – meškos paslauga Lietuvos katalikų bažnyčiai ir čia gyvenantiems lenkų tautybės žmonėms, įsitikinęs Liberalų sąjūdžiui vadovaujantis Eligijus Masiulis.

„Lenkų rinkimų akcija dedasi labai uolūs žmogaus teisių gynėjai, tačiau siūlymais drausti abortus ir privalomai mokyti mokinius tikybos nori nublokšti Lietuvą į XIX a. Lietuvos gūdaus kaimo gyvenimo papročius”, – DELFI sakė politikas.

E. Masiulio žodžiais, primityvus partinių užgaidų brukimas visiems Lietuvos gyventojams gali susilpninti Katalikų bažnyčios autoritetą Lietuvoje o kartu – pačios Bažnyčios pozicijas. Todėl tai – vienareikšmiškai neatsakingas elgesys.

Grindžia kelią atsitraukimui iš koalicijos?

„Nemanau, kad tokie radikalūs siūlymai yra pamatuoti ir atspindi pačios Lenkų rinkimų akcijos rėmėjų lūkesčius. Galiu pastebėti, kad tarp Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos yra ir pakankamai liberalių pažiūrų žmonių. Klerikaliniu radikalizmu užsikrėtusi Lenkų rinkimų akcija rizikuoja netekti ir dalies savo pačių rinkėjų palaikymo”, – komentavo liberalas, pakartodamas, jog koalicijoje esantys politikai daro meškos paslaugą tikinčiųjų bendruomenei.

„Manau, Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus išreikštas požiūris į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą privalomai mokyti mokinius tikybos labai aiškiai tą pasako, – priminė E. Masiulis ir pateikė pavyzdį iš savo patirties. – Mano vaikai trečioje klasėje yra laisvai pasirinkę tikybos pamokas. Priimant sprendimą, ką rinktis – etiką ar tikybą – mes šeimoje padiskutavome, su vaikais pasitarėme, tačiau jie sprendimą priėmė laisvanoriškai, neverčiami jokių įstatymų”.

Liberalų sąjūdžio vadovo nuomone, Lenkų rinkimų akcija, būdama valdančioje koalicijoje, labai stipriai marginalizuojasi, tampa radikali kraštutinė politinė jėga.

„Galbūt tokiu būdu ji grindžia atsitraukimo iš koalicijos kelią: žinant socialdemokratų pasaulėžiūrą, abejoju, ar nors vienam iš minėtų klausimų bus pritarta. Kai iniciatyvos nesulauks pritarimo, Lenkų rinkimų akcijai bus pretekstas pasakyti, kad jie, saugodami savo vertybes, traukiasi iš koalicijos”, – prognozavo E. Masiulis.

Jei patyrę fiasko iš koalicijos nepasitrauks, politiko nuomone, Lenkų rinkimų akcija parodys, kiek konjunktūriška yra šita politinė jėga ir kiek dėl akių demonstruoja savo susirūpinimą doroviniu visuomenės auklėjimu bei katalikų tikėjimo skverbtimi į visuomenę, nors dalyvauja koalicijoje, kuri toms iniciatyvoms nepritaria.

Žmogaus teises prisimena, kai naudinga

E. Masiuliui apmaudu, kad Lenkų rinkimų akcija žmogaus teises prisimena, kai jiems tai naudinga.

„Politinės partijos siūlymai akivaizdžiai kertasi su Lietuvos respublikos Konstitucija ir pažeidžia žmogaus teisę laisvai pasirinkti, – akcentavo liberalas, konstatuodamas, jog visi minėti pasiūlymai – viešųjų ryšių pobūdžio, norint save įtvirtinti kaip griežtus katalikus ir moralumo sergėtojus.

„Tačiau Lenkų rinkimų akcija žmogaus teises prisimena tuomet, kai jai tai naudinga, pavyzdžiui, diskutuojant apie lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose ar dvigubų vietovardžių įteisinimą. Šiuos klausimus Lenkų rinkimų akcija aktyviai gina, pasitelkdama žmogaus teises, tačiau kitais savo siūlymais jas pažeidžia. Net musulmoniškuose kraštuose tokio diktato ir žmogaus teisių pamynimo nėra”, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovas, abejojantis, jog Seime bus palaikytos Lenkų rinkimų akcijos iniciatyvos.

Moterys galėtų kreiptis į Strasbūrą

Ne pirmą kartą išsakytus politikų siūlymus drausti abortus Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė vadino moterų teisių pažeidimu.

„Daugiausiai šia tema domisi ir abortus drausti siūlo Lenkų rinkimų akcija, tačiau jei šiai nuostatai būtų pritarta, moterys iškarto galėtų kreiptis į Strasbūro teismą ir kitas institucijas, dėl jų teisių pažeidimo”, – DELFI sakė gydytoja akušerė–ginekologė.

Vis dėlto, E. Kuliešytės manymu, pažangioji visuomenė neleis to daryti: „Mūsų žmonės pakankamai apsišvietę ir supranta, jog aborto problemą reikia spręsti ne draudimais, o šviečiant visuomenę ir didinant kontraceptinių priemonių prieinamumą”.

Gydytojos teigimu, politinio sprendimo uždrausti abortus pasekmė būtų moterų mirtys po nesaugaus aborto.

„Jeigu moteris nusprendė rinktis abortą, ji tai padarys bet kokiu atveju: nuvažiuos į Latviją, Estiją ar kitą šalį, nes judėjimas – neapribotas”, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.

Neįperka kontraceptikų

E. Kuliešytės nuomone, Lenkų rinkimų akcija ima pavyzdį iš Lenkijos, kur labai stipriai apriboti abortai.

„Tačiau tai rodo, kad Lenkijoje yra daug negerbiančių žmogaus teisių, nors visuomenė, ypač moterys, ten labai aktyviai reiškiasi, vyksta didžiulės demonstracijos, kuriose reikalaujama panaikinti ribojimus, nes pasitaiko, kad abortas neatliekamas ir tuomet, kai jį leista ir galima atlikti, net jei dėl to moteris miršta”, – pateikė pavyzdį gydytoja.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė priminė, jog rudenį panašiai įvyko ir Airijoje. Moteriai dėl sveikatos būklės buvo leista atlikti abortą, tačiau viskas baigėsi jos mirtimi, nes gydytojai pasakė, kad Airija – katalikiška šalis, kurioje abortai neleidžiami ir jie to nedarys.

„Negaliu pasakyti, kaip jie po to pataisė savo teisės aktus, tačiau šis pavyzdys rodo, kas įvyksta, kai apribojamas nėštumo nutraukimas”, – akcentavo E. Kuliešytė.

Gydytojos įsitikinimu, abortų skaičių efektyviau mažinti ne per jų draudimą, o per visuomenės švietimą, paslaugų gerinimą. Tačiau, asociacijos vadovė apgailestavo, jog šioje srityje Lietuva nelabai turi kuo pasigirti: brangi kontracepcija prieinama tik užtikrintas pajamas turintiems žmonėms, bet ne jaunimui, bedarbiams ir kitoms atskirties grupėms, mokyklose nepakanka dėmesio seksualiniam švietimui.

„Aborto prevencija – apsisaugojimo priemonės. Valstybė turėtų finansuoti jų prieinamumo gerinimo programas, tačiau šiuo klausimu nieko nėra daroma”, – konstatavo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė.

LLRA rinkimų programoje pozicija dėl abortų aiški – juos reikia ne tik riboti, bet ir drausti, nors tai daroma tik Lenkijoje, Maltoje, Airijoje ir Rumunijoje.

Bažnyčia pateisina tik netiesioginį abortą, gelbstint motinos gyvybę. Šiuo klausimu ne kartą savo nuomonę išsakę Lietuvos vyskupai pabrėžė, jog netiesioginio aborto atveju negimusio vaiko mirtis nėra nei tikslas, nei priemonė, kad motina pasveiktų.

„Pavyzdžiui, nėščia moteris suserga gimdos vėžiu ir reikia šalinti gimdą. Vaiko mirtis nėra tikslas ir nėra priemonė, kad moteris pasveiktų nuo vėžio, bet yra neišvengiama pasekmė. Tai yra pateisinama pagal vadinamąjį dvigubos pasekmės principą. Šiuo principu yra pateisinamas netiesioginis abortas negimdinio nėštumo atveju”, – kreipimesi dėl abortų yra sakę Lietuvos vyskupai.

Vyskupai nepritarė prievartiniam tikybos mokymui

Paskutinis lenkų rinkimų akcijos siūlymas hierarchų kritikos nesulaukė. Tačiau dėl prievartinio tikybos mokymo mokyklose Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius buvo kategoriškas: „Reiškiame nepritarimą ir neigiamą nuomonę tokiems siūlymams. Šie politikų raginimai nėra ir nebuvo derinami su Katalikų Bažnyčios vadovybe”.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime siūlymas mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas, ganytojo žodžiais, sukelia visiškai nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje, neva Bažnyčia siekia prievartinės akcijos.

Norėdamas išsklaidyti šias abejones, Lietuvos vyskupų konferencijos vadovas pabrėžė, jog privalomos tikybos pamokos turėtų būti tik katalikiškose mokymo įstaigose, bet ne valstybinėse mokymo įstaigose. 

Vilnių pavers Lurdu?

DELFI primena, jog Lenkų rinkimų akcija aktyviai rėmė idėją sostinėje statyti Jėzaus sanktuariumą. Pasiskolinusio Vilniaus biudžete projekto galimybių studijai buvo ieškoma 200 tūkst. litų.

Savivaldybės Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas sostinės tarybos posėdžio metu yra sakęs, jog sanktuariumas turi perspektyvų – esą miestas, pastačius tokį objektą, galėtų tikėtis papildomų pinigų iš piligrimų bei kitų religinius objektus lankančių turistų.

Kaip tokio objekto pavyzdį V. Jakas pateikė Prancūzijoje esantį Lurdą.