Baubai apie homoseksualus: įtrauks vaikus, jų mažėja per krizę

Per pasaulį vilnijant homoseksualų santuokų ir net įsivaikinimo įteisinimams, kai kurie Lietuvos politikai homoseksualumą traktuoja kaip gyvenimo būdą ir sėja nerimą, kad eitynių metu homoseksualai gali „įtraukti“ vaikus. Kitų nuomone, homoseksualų padaugėja ekonominio klestėjimo metais ir sumažėja per krizę. Specialistams tokie pareiškimai kelia šypseną.

LRT televizijos laidoje „Tautos aikštė“ tautininkas Gintaras Songaila tvirtino, kad „homoseksualumas plinta“, „yra įgyjamas“, „gali įtraukti vaikus“, „kelti destrukciją“.

Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė minėtoje laidoje pareiškė, kad homoseksualumas – „gyvenimo būdas“. Jos teigimu, homoseksualų padaugėja ekonominio pakilimo metais, o per krizę grįžtama prie tradicinės šeimos. Ką ji turėjo omenyje?

„Žvelgiant į visuomenės istoriją, tikrai pastebimos tokios tendencijos. Tarkime, jei kalbėsime apie antikinės civilizacijos klestėjimo laikus, tai mažumos ten aktyviau pasireikšdavo. Tai rodo istorija – vykstant krizėms, kai ekonomika smunka, galbūt visi atsigręžia į tradicinę šeimą. Kai ekonomika aukštame lygyje, žmonės tikriausiai nebeturi, ką veikti, nebežino, kaip save realizuoti, matyt, ieško įvairiausių būdų“, – DELFI aiškino A. Bilotaitė.

Politikė sakė nežinanti, ar tai įrodyta statistiškai, tačiau istorija tokias tendencijas esą rodo. A. Bilotaitė nesiryžo vertinti, ar jos paminėtas homoseksualų mažėjimo per krizę dėsnis galioja ir Lietuvai.

O ar A. Bilotaitei nekliudo jos partietis homoseksualios orientacijos Rokas Žilinskas? „Su Roku kaip kolega bendrauju, apie jį negaliu pasakyti nieko blogo. Jis puikus kolega, išmano savo sritį, jis pats viešai pasisako už tradicinę šeimą, jis tikrai nėra tas asmuo, kuris propaguotų homoseksualų santuokas. Jis man tikrai netrukdo, kodėl turėtų trukdyti? Visokie žmonės mūsų visuomenėje gyvena, jeigu jis yra kitoks, neprivalau jo smerkti ir turėti išankstinę nuomonę“, – aiškino A. Bilotaitė.

Jos teigimu, konservatoriai turi ginti tradicinę šeimą ir „tradicines vertybes“. Politikės manymu, homoseksualų santuokos ir vaikų įsivaikinimas – didžiulė grėsmė. „Visų pirma niekas nepagalvoja apie tuos vaikus, apie pačią visuomenę, jos perspektyvą – tokia visuomenė veda į niekur. Jeigu įteisinsime vienalytes santuokas, tokias šeimas – jos negali sukurti naujos gyvybės“, – argumentuoja A. Bilotaitė.

P.Gražulis trykšta neapykanta

Labiausiai iš Lietuvos politikų homoseksualų grėsmėmis gąsdina „tvarkietis“ Petras Gražulis, juos be užuolankų vadinantis „iškrypėliais“ ir lyginantis su nekrofilais bei zoofilais. Praėjusiais metais jis užsipuolė net konferencijoje Seime dalyvavusius užsienio valstybių ambasadorius.

Homoseksualumo tema vis labiau prisimenama artėjant liepą Vilniuje vyksiančioms antrosioms homoseksualų eitynėms.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad viešojoje erdvėje gausu „ne itin racionalių“, o neretai ir neapykantą kurstančių politikų pasisakymų apie homoseksualus ir planuojamas eitynes. Pasak B. Sabatauskaitės, politikų išsakoma ir nuolat kartojama nuomonė vis dėlto turi didelę įtaką viešai nuomonei.

„Čia reikėtų paminėti ir politikų nebaudžiamumą už viešą neapykantos kurstymą. Jeigu šiuo metu asmenys, komentuojantys po straipsniais ir turbūt savo komentarais pasiekiantys 100 kartų mažesnę auditoriją, atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, tai politikai turi imunitetą, kurio, kaip parodė praktika, Seimas nenori naikinti“, – sako B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, teisiškai suprantama, kad parlamentaro imunitetas turėtų būti saugomas, nes jiems gresia didesnis pavojus būti persekiojamiems už savo kalbas, nuomonę ir panašiai. B. Sabatauskaitės teigimu, reikia turėti omenyje, kad politiko kalba, kuri skatina neapykantą, taip pat turi daug didesnę galią įsitvirtinti kaip visuomenės nuomonė.

Tą byloje Féret prieš Belgiją yra pripažinęs Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT). EŽTT atkreipė „ypatingą dėmesį į būdus, kuriais skleidžiami komentarai ir taip pat į jų potencialią įtaką viešosios tvarkos trikdymui ir grupės socialiniam ryšiui. Kadangi tai buvo politinės partijos lankstinukai, platinami politinės kampanijos metu, jais buvo siekiama pasiekti kuo didesnį elektoratą, tai reiškia, visą visuomenę. Kadangi rinkimų kontekste <…>, rasinio ar ksenofobinio diskurso atveju tokia saviraiška padeda skatinti neapykantą ir netoleranciją, o dėl aplinkybių įtakos, kandidatų pozicijos, neapykantos diskursas stipriau įsitvirtina ir šūkiai bei klišės tampa stipresni už racionalius argumentus.“

Gydytojas: matydami žygiuojančius homoseksualus, vaikai seksualinės orientacijos nepakeis

„Mes esame ligotų žmonių gydytojai, o homoseksualumas nėra liga. Sveikais žmonėmis užsiima seksologija, ne seksologinė medicina“, – DELFI paprašytas paaiškinti apie homoseksualumą, šypteli Lietuvos seksualinės medicinos draugijos narys, Santariškių klinikų Urologijos skyriaus vedėjas docentas Henrikas Ramonas.

H. Ramono teigimu, tiek politikai, tiek kiti visuomenėje viešai kalbantys žmonės neturėdami bazinių žinių mėgina vertinti homoseksualumą. H. Ramonas primena, kad homoseksualumas nėra liga. „Kuo daugiau seksualiai susiformavusią asmenybę mėginsime paveikti, spausti į rėmus, tuo daugiau bus emociškai ir psichologiškai sužalotų. Štai ir viskas. Kuo daugiau prieštarausime, tuo daugiau bus priešpriešos visuomenėje“, – teigia H. Ramonas.

Docentas ramina, kad matydami žygiuojančius homoseksualus, vaikai seksualinės orientacijos nepakeis. „Seksualinės nuostatos daug maž instinktyvios, labai retai kas nors įgyta. Aplinka turi tam tikros įtakos, tačiau tai nėra lemiantis dalykas – formuojantis seksualinei orientacijai, veikia daug daugiau faktorių, kurių niekas negali paveikti“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, kur kas blogiau, kad vaikai internete randa labai daug neteisingos informacijos, kuri patogi jų interpretavimui. „Turi būti pakankamai geras seksualinis švietimas, kuomet atsiranda negatyvių vertinimų, turi būti prieinamumas – kad žmogus visad galėtų konfidencialiai ateiti, pasišnekėti“, – teigė medikas.

H. Ramono manymu, dėl homoseksualų eitynių konfliktuojantys politikai užsidirba neigiamų balų, o jei žmonėms nepriimtina stebėti eitynes, jų gali nežiūrėti. „Pirmas dalykas – bendros kultūros reikalai. Pavadinti žmogų negatyviai reikia turėti daug argumentų“, – apie politikus, kurie homoseksualus vadina „iškrypėliais“, sako medikas.