Žiniasklaida rašė apie skurstančią vilnietę, kuri viena augina sūnų, bet negali pretenduoti į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, mat nebuvo nustatyta vaiko tėvystė. Taip valstybė siekia apsisaugoti nuo mamų, kurios nesusituokusios gyvena su vaikų tėvais ir neskursta, bet vis tiek tiesia ranką į valstybės kišenę.

Ekonominė krizė privertė taupyti ir ligonių sąskaita. Buvusioji valdžia drastiškai nukirpo ligos pašalpas turintiems nedarbingumą. Šis sprendimas taip pat buvo motyvuotas ne tik lėšų stygiumi, bet ir noru išgaudyti piktnaudžiautojus, kurie nedarbingumu naudojasi vietoje atostogų.

Panašūs motyvai vyravo ir karpant bedarbių pašalpas. „Vis daugiau žmonių, gaudami nelegalias pajamas, kreipiasi į Darbo biržą ir užsiregistruoja, kaip oficialūs bedarbiai ir taip apgaudinėja valstybę gaudami nelegalias pajamas ir pasiimdami dar pinigus iš Darbo biržos“ - siūlydamas mažinti maksimalias bedarbių pašalpas iki 650 litų tuomet sakė liberalas Eligijus Masiulis.

Tačiau kodėl valdžia gaudo apgavikus, o nuo to kenčia visi mokesčius mokantys piliečiai, kuriems gyvenime nutiko nelaimė ir jie susirgo ar prarado darbą ir pajamas?

Ministerija teigia, kad piktnaudžiautojų medžiokle neužsiima

Nurodymas, kad vienišos mamos, norėdamos gauti piniginę socialinę paramą ar kompensaciją už šilumą, turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, įtvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Tiesa, įstatymas nenumato atvejų, kaip nustatyti tėvystę vaiko tėvui mirus ar pasipusčius padus – pranykus užsienyje ir panašiai. Tėvystės tikriausiai nebūtų įmanoma nustatyti ir vaikams gimus po trumpo romano užsienyje ar esant kitoms subtilioms aplinkybėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad toks reguliavimas nereiškia piktnaudžiautojų medžioklės ar vienišų tėvų baudimo.

Pasak ministerijos, įstatymas tiesiog sukonstruotas taip, kad prieš prašant kompensacijų ar pašalpų iš valstybės žmonės išnaudotų kitas galimas priemones gauti pajamų.

„Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jog kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, turi būti išnaudotos visų kitų pajamų gavimo galimybės“, - teigiama ministerijos atsakyme.

Todėl pagal šią idėją vienišos mamos, norėdamos gauti socialinę paramą ar kompensaciją, turi pirmiausiai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, mat teisiškai už vaiką atsakingi abu tėvai.

Tačiau, pasak ministerijos, įstatymas suteikia teisę savivaldybėms atsižvelgti į konkrečią situaciją ir skirti socialinę pašalpą ar kompensaciją net ir tais atvejais, kai žmogus neatitinka visų formalių kriterijų.

R.Dagys: įstatymas gimė kaip kova su piktnaudžiavimu

Rimantas Dagys

Tuo tarpu buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškina, kad minėtasis įstatymas, apibrėžiantis teisę į piniginę paramą, buvo sukonstruotas kaip tik siekiant išaiškinti galimus piktnaudžiautojus. Politiko teigimu, valstybė negali prisiimti vaikų išlaikyti nenorinčių tėvų naštos, todėl reikia dėti pastangas, kad tėvai būtų priversti išlaikyti savo vaikus.

„Yra dvi dedamosios. Pirma, kiekviena sistema gali sau leisti tiek, kiek turi pinigų. Išspręsti visų problemų negalima. Antra, tėvystės nustatymas, priversti tėvus išlaikyti savo vaikus yra problema ir negali valstybė ant savęs visko prisiimti. Tai tendencija aiški – reikia kažkaip priversti tuos lakstančius tėvus mokėti ir išlaikyti savo vaikus“, - sakė šiuo metu opozicijoje dirbantis konservatorius.

Tačiau tiek R. Dagys, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog įstatymuose visų įmanomų atvejų nenumatysi. Šiam tikslui nustatyta, jog savivaldybės, įvertinusios konkrečios šeimos situaciją, turi teisę skirti socialinę pašalpą ar kompensaciją už šilumą net jeigu šeima kriterijų ir neatitinka – savivaldybės tam gali panaudoti iki 4 proc. pašalpoms ir kompensacijoms skiriamų pinigų.

„Kaip su suprantu tas įstatymas gimė iš kovos su piktnaudžiavimu, kai specialiai neregistruojami šeimyniniai ryšiai, nors iš tikrųjų žmonės turi pragyvenimo šaltinį, bet pretenduoja gauti pašalpą. Tai kaip sureguliuoti tai, kad nebūtų piktnaudžiavimų?“ - teigė R. Dagys.

Tačiau politikas sako, jog gaudant piktnaudžiautojus esama ir kitų mechanizmų: pavyzdžiui, galima didesnę reikšmę suteikti bendruomenėms, mat kaimynai paprastai mato, ar vaikus auginanti mama išties yra vieniša ar gyvena su sugyventiniu, bet deklaruoja esanti vieniša.

Viskas atsiremia į pinigus

Klausiamas, kodėl valstybė pasirinko gaudyti piktnaudžiautojus taikydama kaltumo prezumpciją sąžiningiems piliečiams ir ar ne geriau būtų ne griežtinti įstatymus, o kontroliuoti jų įgyvendinimą, R. Dagys teigė, kad kontroliavimas visuomet kainuoja.

„Matote, kontrolės stiprinimas – tai lazda su dviem galais. Kas tą darys? Jeigu valdišku būdu didini kontrolę, tai dažniausiai padidini administracinius kaštus ir labai retai pasieki kokį nors efektyvumą“, - sakė konservatorius.

Jis taip pat priduria, kad viskas atsiremia į pinigus. Tad, anot R. Dagio, net jeigu manytume, kad ligos pašalpų sumažinimas iki 40 proc. nuo trečiosios dienos yra neteisingas sąžiningų dirbančiųjų atveju, kurie moka mokesčius ir niekada neprašo nedarbingumo nemotyvuotai, reikia tada sugalvoti, iš kur paimti trūkstamas lėšas.

„Draudimo principas toks – kiek turi pinigų, tiek gali mokėti išmokų. Gaunamų ir išleidžiamų pinigų kiekis turi būti subalansuotas. Kai buvo situacija, kad ketvirtadaliu pradėjo augti skiriamų biuletenių skaičius, buvo galvojama, kaip iš tos situacijos išeiti“, - aiškino politikas.

Kaip žinoma, sunkmečiu buvo sumažintos ligos pašalpos. Buvo nustatyta, kad už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka gali būti 80-100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo.

Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos 40 proc. pašalpa mokama imtinai nuo trečiosios ligos dienos iki septintosios, o nuo aštuntosios – vėl mokama 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Jo teigimu, norint sugrįžti prie buvusio ligos apmokėjimo tvarkos papildomai per metus reikia 300 mln. litų.

Dabartinė valdžia nesiruošia keisti konservatorių paveldo

Kristina Miškinienė

Dabartinė Seimo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigia, kad keisti teisės aktų, kurie nukreipti ne tik prieš piktnaudžiautojus, bet iš dalies apsunkina ir sąžiningus piliečius, kol kas neketinama, nes biudžete atliekamų pinigų nėra.

„Na, tuomet buvo noras griežtinti tas sąlygas, nes buvo daug piktnaudžiavimų“, - apie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą sakė K. Miškinienė.

Tačiau politikė sako, kad konkreti situacija, kai moteriai nebuvo suteiktos kompensacijos dėl nenustatytos vaiko tėvystės, yra išsprendžiama, nes savivaldybės turi teisę individualiais atvejais priimti kitokį sprendimą nei parašyta įstatyme.

Politikė sako, kad nauja valdžia neketina grįžti ir prie ankstesnės ligos apmokėjimo tvarkos, nes biudžete tam papildomai reiktų apie 300 mln. litų.

„Mano pozicija tokia: kodėl dėl vieno kito, kuris piktnaudžiauja, turi kentėti visi? Kad ir ligos atvejais? Bet kol kas valstybėje laisvų pinigų nėra. Dabar lieka viskas sumažinta ir mes rengiame prioritetus“, - aiškino K. Miškinienė.

A.Maldeikienė: per formalizmą ir susikūrė paramos gavėjų profesija

Aušra Maldeikienė

Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad piktnaudžiautojai turi būti gaudomi ne griežtinant formalius reikalavimus, o realiai vertinant situaciją.

„Dabar pasirinktas itin formalus kelias ir tiesiog juokinga klausyti, kaip, pavyzdžiui, ponas R. Dagys džiaugiasi tokiu itin biurokratiniu (sakyčiau sovietiniu) sprendimu. Tie, kurie gudresni ir įžūlesni, tokiu atveju visada išloš, o tiek, kurie pateko į tikrai sunkią situaciją ir nėra patyrę „pašalpų rinkos“ žaidėjai — praloš“, - sako ekonomistė.

A. Maldeikienė pasakoja, kad rajonuose, kuriuose formaliai mažėja gaunančiųjų įvairias išmokas, atvirai pasakojama, su kuo ir kaip reikia susitarti, kad nepatektum į išbrauktųjų tarpą. Anot jos, tai tik liudija, kad išlošia gudrieji – kad ir kiek griežtintum įstatymus.

„Arba kitas pavyzdys. „Balso“ grupės leidiniuose dirbantys žmonės man atvirai sakė, kad jie gauna algą ir „vokelį“, bet kadangi oficiali alga maža, tai dar prisiduria už šildymo kompensacijas. O kiek laiko nagrinėja visiems akivaizdžią (išskyrus Mokesčių inspekcijos pareigūnus) „Balso“ grupės aferą? Tačiau kadangi ten popieriai tvarkingi, tai viskas gerai, o kur nerasta kokių nors popierių, tai žmonės kenčia. Ką sutaupome? Manyčiau tik dar labiau varome žmones iš šalies...“, - sakė ekonomistė.

Jos teigimu, šiuo metu socialinės apsaugos sistema tokia, kad tie, kurie moka mokesčius, ypač didesnius, nelaimės atveju beveik nieko negauna, nes viskas išdalijama įgudusiems paramos gavėjams. Anot A. Maldeikienės, profesinė paramos gavėjų grupė kaip tik ir susiformavo dėl paramos formalizavimo.

„Ir tai logiška — formalizuojant procesus, jie tampa sunkiai įkandami be specialių žinių, tad dėl vienų ar kitų priežasčių į paramos gavėjų grupes atsitiktinai patekę žmonės tokių įgūdžių neturi, tad lieka be jokios realios paramos, net jei nuoširdžiai mokėjo mokesčius“, - sako A. Maldeikienė.

„Tarkime klasinis pavyzdys, nedarbo draudimas. Moki mokesčius už šį nedarbo DRAUDIMĄ, tačiau geriausiu atveju gali tikėtis pašalpos, kuri niekaip nesusijusi su įneštų įmokų apimtimi ir mokėjimo trukme. Taigi, baudžiami tie, kurie dirba ir moka, bet tam tikru metu neturi darbo, o ilgalaikiai bedarbiai, kurie dar prisiduria iš papildomos šešėlinės veiklos, klesti. Nors jei būtų žiūrimą į realiais įmokas ir išmokos siejamos su jomis, o ne su formaliu statusu, situacija būtų kitokia“, - teigė ekonomistė.