Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir komisijos narys Jonas Udris laikosi priešingos nuomonės: jų teigimu baudžiamoji atsakomybė partijai išnykus irgi išnyksta, bet civilinės teisės ir pareigos gali pereiti naujai politinei jėgai.
„Darbiečiai“ taip pat neabejotinai prarastų ir areštuotąją dotacijos dalį - 6,353 mln. litų – tiesiog nebūtų kam grąžinti pinigus, net jeigu teismas ir nutartų šiuos pinigus atiduoti.
„Įšaldytų pinigų klausimas būtų sprendžiamas baudžiamojo proceso metu. Net tuo atveju, jeigu neliktų juridinio asmens, kuriam galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, paskirti bausmę dėl neteisėtai gautų pajamų, teismas vis tiek turėtų priimti sprendimą tokius pinigus arba konfiskuoti, arba nukreipti civilinį ieškinį. Tačiau grąžinti neįmanoma – kaip galima grąžinti tam, ko nėra“, - sakė prokuroras Saulius Verseckas.
Prokuroras anksčiau yra sakęs, kad tuo atveju, jei jungiantis partijoms Darbo partijoms, kaip juridinio asmens neliktų, atsakomybės Darbo partija galbūt ir išvengtų. Tiesa, reali padėtis paaiškės, jei partijos išties sukirs rankomis ir pasirašys konkrečią jungimosi sutartį.
S. Verseckas svarstė, kad jeigu vyktų partijų susijungimas – teisės ir pareigos pereitų naujam juridiniam asmeniui, todėl galbūt liktų ir atsakomybė.
Vadinamosios Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje įtarimai pareikšti ne tik partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui ir kai kuriems nariams, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai.
P.Kujalis: susijungus partijos į dotaciją pretenduoti negalėtų
Kaip DELFI pasakojo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius bei buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Pavelas Kujalis, partijų jungimasis šiuo atveju gali būti trejopas: (1) Darbo partija prisijungia prie „Tvarkos ir teisingumo“, (2) „darbiečiai“ susijungia su „tvarkiečiais“, (3) „Tvarka ir teisingumas“ prisijungia prie Darbo partijos (tačiau šis būdas nenaudingas „darbiečiams“).
Pasak teisininko, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nurodoma, kad valstybės dotaciją gali gauti partijos, kurios atitinka keletą reikalavimų ir kurioms „nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra“.
„Kas yra pertvarkymas, kas yra likvidavimas – tai Civilinio kodekso klausimas tačiau šiame kodekse pertvarkymo mes nesurasime. Šioje vietoje mums padės Politinių partijų įstatymas. Tai jis šitą pertvarkymą ir pasibaigimą tiesiogiai suriša su reorganizavimu ir likvidavimu. Pertvarkymas yra reorganizavimas, pasibaigimas – likvidavimas“, - teigė P. Kujalis.
Teisininkas pabrėžia, kad, jo nuomone, Darbo partijai bei „Tvarkai ir teisingumui“ susijungus kaip dviems lygiavertėms partnerėms, nauja partija negalėtų pretenduoti į dotacijas.
„Mano nuomone, pasirinkus bet kurį būdą mes atsiremiame į tą nuostatą, kad dotacija ir asignavimai negali būti skiriami, nes tai pertvarkymas arba likvidavimas“, - P. Kujalis.
Jo nuomone, net ir pasibaigus pertvarkymo procesui susikūręs juridinis asmuo būtų visiškai naujas, todėl jis negali pretenduoti į valstybės pinigus, kurie skiriami už buvusių rinkimų rezultatus.
Dotacijos vis tiek priklausytų?
Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos narys J. Udris teigia, kad partijų susijungimas gali būti traktuojamas ne kaip vienos naujos partijos atsiradimas, o kaip naujos partijos gimimas po reorganizacijos
„Biudžeto dotacija yra skiriama partijoms, rinkimuose gavusioms tam tikrą balsų skaičių. Tiek viena, tiek kita partija, jei jos susijungs, yra gavusios reikalingą balsų skaičių ir joms ta dotacija kaip ir priklausytų. Kai joms atsiranda teisė gauti dotaciją, tai nėra premija ar prizas, tai yra valstybės įsipareigojimas remti politines partijas. Atsiranda civilinė teisė. Šiuo atveju, ar jos bus dvi atskirai, ar po susijungimo atsiras naujas juridinis asmuo, jos į tas dotacijas pretenduotų“, - teigė J. Udris.
Lietuvoje partijos yra ne kartą susijungusios ir išlaikiusios biudžeto dotacijas. Pavyzdžiui, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijungė su Tautos prisikėlimo partija (TPP), Tėvynės sąjunga (TS) susijungė su Lietuvos krikščionimis demokratais (LKD). Tačiau dotacijos mokamos už tą partiją, kuri yra teisių perėmėja.
„Paprastai mes paliekame, partijos jungiasi taip, kad ta dotacija būtų išsaugoma. Jeigu šiuo atveju pasinaikintų Darbo partija, ji kažkam perduoda visus savo įgaliojimus, teises, pareigas. Aš šiuo atveju sutinku su S. Versecku, kad daug kas priklausys nuo sutarties, kurią pasirašys, jeigu išvis pasirašys“, - pasakojo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak Z. Vaigausko, dotacijos skaičiuojamos atskirai kiekvienai partijai, kuri tenkina įstatymų nustatytus reikalavimus, o jeigu Darbo partija nutrauks egzistavimą, bet jos teisių perėmėja gali būti nauja partija – tokiu atveju „darbiečiams“ priklausanti dotacija už surinktus balsus rinkimuose tektų naujai partijai.
„Mes biudžeto dotacijas skaičiuojame kiekvienai partijai atskirai, paskui žiūrime, kad tos partijos nėra ir žiūrime, kad ta partija pasakė, kad visi jos įsipareigojimai, gaunami pinigai atitenka naujai partijai. Šiuo atveju, jei Darbo partija nutraukia egzistavimą, o „Tvarka ir teisingumas“ persivadina į naują partija, tada „Tvarka ir teisingumas“ nieko nerašo, o visi Darbo partijos skaičiavimai atitenka naujai partijai“, - pasakojo Z. Vaigauskas, pridūręs, kad panaši situacija būtų, jeigu jungiantis partijoms išnyktų abi partijos – Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.