Šiemet paragauti rūkytų, vytintų, marinuotų, tiesiog gatvėje keptų ir netgi šviežių žuvų susirinko gausus būrys atvykėlių. Organizatorių teigimu, jų skaičius turėtų gerokai pranokti praėjusių metų šventę, kuomet buvo sulaukti apie 50 tūkstančių smalsuolių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Šviežių žuvų kaina šventėje svyravo nuo 14 iki 16 Lt už kilogramą. Keptų stintų buvo galima įsigyti už 8-10 litų, o žuviene pasivaišinti už 4-6 litus.
Nors dar prieš šventę buvo pastebėta, kad stintų kainos per pastaruosius metus gerokai išaugo, tik kartą metuose galintys tokia švente pasidžiaugti žuvies mėgėjai noriai rikiavosi šalia gardžius patiekalus siūlančių verslininkų palapinių. Mugėje buvo galima sutikti daug pirmą kartą besilankančių svečių.
„Labai patinka, gražus oras, daug prekių, smagu“, - džiaugėsi Svelana.
„Mes pirmą kartą atvažiavome, norim pažiūrėti, kaip čia viskas vyksta“, - smalsiai po mugę žvalgėsi Reda.
„Reikalinga, esu jau antrą kartą, patinka tai, kad susirinko daug žmonių, jie labai smalsūs, džiugūs“, - tikino Nijolė.
„Tėvai gyvena šalia, atvažiuoju pas pusseserę, tad labai smagu, kad būna tokia šventė ir galiu susitikti su giminiėmis. Nors tikslo kažką nusipirkti neturiu, bet oras puikus, labai smagu čia ateiti“, - pasakojo Jūratė.
„Labiausiai man patinka, kad mugė, sporto varžybos suvienija žmones. Esu ne pirmą kartą, šiandien čia viskas laisviau, žmonės atsipalaidavę“, - džiaugėsi nuo pat pirmų švenčių tradicija besidomintis palangiškis Romas.
Žvejų džiaugsmas
Nuo pat ankstaus ryto savo sugebėjimus demonstravo ir žvejai, kurie susirinko į nemokamas stintų meškeriojimo varžybas nuo jūros tilto. Baigus registraciją, žuvų gaudymo vietos dalyviams buvo parinktos burtų keliu. Komandos buvo sudarytos iš dviejų žvejų, iš kurių kiekvienas meškeriojo su viena meškere, turėdamas keturius kabliukus. Masalą žvejai turėjo pasirinkti savo nuožiūra.
Vos kelias žuvytes per tris valandas pagavę, pirmą kartą stintas žvejojantys draugai Dainius ir Rimas nebuvo nusivylę žūkle. Pasak jų, svarbiausia dalyvauti ir džiaugtis žvejyba: „Bandom kažką pagauti, prastai kimba, bet kadangi esame mėgėjai, smagu bent sudalyvauti.“
„Nuostabus oras, šventiškos nuotaikos, kimba silpnai, bet sakyčiau, kad per paskutinius 5erius metus geriausi metai. Kadangi stintos nekimba, gaudom plekšnes“, - šmaikštavo vienas iš varžybų dalyvių Andrius, stintas gaudęs ant karpių – „Stinta paprasta plėšri žuvis, jei ji kimba, tai tiesiog mauni kitos žuvies gabaliuką ir lauki.“
„Geriausia stintas gaudyti su skumbrėmis ir specialiais kvapais. Ant jos geriausiai ir kimba, dabar taip gaudome. Girdėjom kitiems sekasi prasčiau, o va mum kimba“,- džiaugėsi nuo pat mažens žvejyba besidomintis Paulius.
Meškeriotojų varžybose Vilma dalyvavo kartu su šeima – vyru bei dviem sūnumis. „Vyrui palaikau kompanija. Stintas geriausia gaudyti ant raudelės, kuojos ir kitų žuvių. Aš dar nieko nepagavau, bet vyrui visai sekasi.“
Norint nugalėti šias varžybas, reikėjo stengtis gaudyti tik stintas, nes jų gramas vertinamas 10, o kitų žuvų tik 1 tašku. Nugalėtojams bus įteiktos Palangos mero taurės, padėkos bei rėmėjų įsteigti prizai – 60 kg krevečių, žvejybos reikmenų.
Mugėje netrūko linksmybių
Žuvimis nesidomintiems svečiams taip pat netrūko pramogų. J. Basanavičiaus gatvėje vyko mugė, kurioje šiemet dalyvavo ir daugybė užsieniečių iš aplinkinių šalių. Šių metų mugėje, organizatoių teigimu, sulaukta daugiau nei 200 verslininkų pageidavimų, prekiauti savo gaminiais. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai.
Mugėje buvo galima išvysti daug ranko darbo dirbinių: keramikinių statulėlių, papuošalų, indų, megztų drabučių ir aksesuarų, siuvinėtų ir pieštų paveikslų, nertų staltiesių ar kepurių. Beieškantys papuošalų, medžio dirbinių, saldumynų taip pat turėjo nenusivilti.
Pasak verslininkų, kol kas žmonės dar tik žvalgosi, bet populiariausia prekė – stintos. „Buvom ir praėjusiais metais, dabar žmonių dar daugiau jau nuo pat ryto. Manom, kad prekyba bus dar sėkmingesnė“, - pasakojo lauko kavinukės savininkė.
Ruošėsi iš anksto
Miesto vadovų nutarimu, įvažiavimas į 2013- tųjų metų Lietuvos kultūros sostinę ir automobilių stovėjimas šventės metu – nemokamas. Norint išvengti, pernai metais svečius suerzinusių nepatogumų, atidaryta ir daugiau automobilių stovėjimo aikštelių.
Praėjusiais metais vykusios šventės metu įsteigtas Stintų ordinas savo ordino pilį – kavinę „Molinis ąsotis“ papuošė gintarine dviejų metrų ilgio stinta (autorius – tautodailininkas Albertas Butkauskas). Norint gintaru papuošti iš metalo ir pusplasčio pagamintą maketą, prireikė pusšešto kilogramo Baltijojs jūros aukso. Anot ordino narių, ši žuvis yra siųsta dievo Bangpūčio, kad globotų šventę ir ją palietusiems atneštų sėkmę žvejyboje.
„Šventė dar tik prasideda. Dešimt metų jau šventė vyksta, verta ją ir toliau organizuoti. Pažiūrėkite į mūsų stintų ordino pilį, kaip gražiai žuvis atrodo. Idėjos generatorius yra šios šventės savininkas irautorius Klaidas Pakutinskas. Atvažiuokit ir pamatysit, kaip čia gera!“ – džiūgavo Stintų ordino narys Gintaras.
Išrinkti nauji Stintų ordino nariai
Šių metų šventėje buvo inauguruoti ir du nauji Stintų ordino nariai: Seimo pirmininkas Vidas Gedvilas bei ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Anot Seimo pirmininko V. Gedvilo, būtina atsiminti, kad šiandieną turime džiaugtis ne tik tuo, kad vyksta Stintų šventė, bet ir prisiminti, kad kur kas svarbesnė yra Vasario 16- toji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. „Nepamirškime Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Mūsų tėvynė dabar laisva, galime laisvai bendrauti ir bendradarbiauti“, - laisvės svarbą pabrėžė Seimo pirmininkas.
Daugėja užsieniečių
Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, paklaustas, kuo vertinga ir išskirtinė šių metų šventė, akcentavo kylantį šventės populiarumą: „Galime minėti daug progų: 760 metų Palangai, 125 metai, kai Palanga turi kurorto statusą, taip pat šiemet yra dešimtoji jubiliejinė Stintų šventė, į kurią susirinko tūkstančiai žmonių. Aš manau, kad ši šventė tampa jau ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos švente, į kurią susirinko ir Švedijos, ir Vokietijos, ir Rusijos atstovai.“
Šventėje lankėsi Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius ir Švedijos karalystės garbės konsulas Klaipėdoje Joachim Bernhardsson.
Pasak J. Bernhardsson, nors stinta Švedijoje nevalgoma, bet, jo manymu, švedams vertėtų apsilankyti Palangoje ir paragauti gardžiai paruoštos žuvies bei pamatyti šį kurortinį miestą.
Įdomu tai, kad švedas savo sveikinimo kalbą sakė nors ir laužyta, bet lietuvių kalba, o svečiai iš Kaliningrado po poros lietuviškų frazių prabilo rusiškai.
Ruonių pasirodymas
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet „Stintų šventėje“ nepabūgo sudalyvauti ir sveikuoliai. Ledinio vandens neišsigandę „ruoniai“ ties jūros tiltu surengė žiemos maudynes.
Iki maudynių vietos sveikuoliai bėgo 2-3 kilometrų krosą iš Šventosios pusės. Pasak „ruonių“ maudynių organizatoriaus, 7-10 sekundžių prabuvus lediniame vandenyje, nieko blogo nutikti negali. „Tokia šalto vandens procedūra suteikia nuostabaus džiugesio dvylikai valandų į priekį. Jei nenorite lysti į jūrą, bent namuose apsipilkite šaltu vandeniu, pamatysite, kaip atgaivinsite kūną, pajausite energijos pliūpsnį“, - agitavo sveikuolių vadas, žiūrovus prisidėti prie maudynių.
Matyt, paskatinti kalbų, į jūrą pirmieji puolė ne sveikuoliai, o Klaipėdos universiteto studentai iš užsienio. Pagal mainų programą „Erasmus“ atvažiavę jaunuoliai iš Ispanijos bei Turkijos garsiai rėkdami įšoko į ledinį vandenį. „This is amazing (Tai yra nuostabu – DELFI pastaba)“, „I love Lithuania (Myliu Lietuvą – DELFI pastaba)“, - tiek jie tegalėjo pasakyti po maudynių lediniame vandenyje.
Kiek vėliau į vandenį šoko ir sveikuoliai, prieš tai jie sustoję ratu skandavo frazę „Mano sieloj šiandien šventė“.
Jau trečią žiemą į vandenį šokantis Sigitas tikino, kad net nežino, kodėl šaltas vanduo jį taip vilioja: „Man tai labai patinka, atgaivina. Atrodo, kad kasmet vanduo šiltėja.“
Net iš Elektrėnų atvykusi Vilma tikino, kad tokios maudynės, tarsi atgimimas viduryje žiemos. „Gera jūra, draugiška šiemet. Dalyvauju čia jau nuo pirmų ruonių maudynių. Dariau pertrauką tik tada, kai laukiausi. Tai yra ir drąsos išbandymas, ir susidraugavimas su stichijomis, ir tiesiog naujas atgimimas, sustiprėjimas.“
„Mes gerai įkaitę, pabėgiojom, dabar lengva ir įlysti. O kai išeini iš jūros, tai visai kūnas nereaguoja į jokį šaltį. Svarbiausia tik saugoti kojas. Tai įdomi atrakcija, mes gi šiaurės žmonės. Tiesiog įdomu“, - gyrėsi su sveikuoliais dvyliktus metus bendraujanti Elena.
Tiesa, sveikuoliai į šventę susirinko ne tik išsimaudyti, bet ir pasiklausyti konferencijos „Sveikatingumo metai – patirtys, virsmai ir idėjos“ pranešimų bei padiskutuoti dėl aktualiausių sveikatos problemų sprendimų.
Svečius linksmino ir folkloro kolektyvai, buvo organizuojamos stintų valgymo varžytuvės, vyko sportinės rungtynės, pavyzdžiui, inkaro laikymo čempionatas.
Vakare J.Basanavičiaus gatvėje vyks I. Šeduikytės koncertas, „80-tųjų metų“ diskoteka, tarptautinio žuvies barbekiu čempionato apdovanojimai bei šventinis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertas, kuriame dalyvaus E. Kučinskas, A. Vilčinskas, V. Šiškauskas, P. Stalionis, „Thandertale“, Pikaso, „Diemedis“ (Suvalkija), „Šeduvos bernai“ (Aukštaitija), „Mingė“ (Mažoji Lietuva), „Prūsai ilgi ūsai“ (Klaipėdos kraštas), „Smagratis“ (Žemaitija), „Pivašiūnai“ (Dzūkija), „Bočiai“ ir „Banguolis“ (Palanga) bei Vilniaus Purpurinio jaunimo choro koncertas.
Šventė tęsis ir sekmadienį, tad visi, norintys pasimėgauti šviežiomis stintomis, kviečiami į Palangą.