Tarptautinėje politikoje „perkrovimas" tampa madingas. Nuo 2009 m. santykius nesėkmingai „perkrovinėja" JAV ir Rusija. O štai pastarosiomis savaitėmis „perkrovimo" mygtuką ryžosi nuspausti ir Lietuva, žengdama pirmą žingsnį susitaikymo su Lenkija link. Po kelerius pastaruosius metus neslūgusios abipusės įtampos toks susitaikymas atrodo ir reikalingas, ir atliktas laiku. Ar gražūs diplomatiniai gestai peraugs į praktinius veiksmus?
L.Linkevičius: „Mes judame į priekį"
Vasario 7 d. su pirmuoju savo kaip užsienio reikalų ministro vizitu Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministro Radislavo Sikorskio kvietimu lankėsi Linas Linkevičius. Bendros spaudos konferencijos metu L.Linkevičius teigė, kad dvišaliai nesutarimai ir nesusipratimai privalo likti praeityje. Duodamas interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita", L.Linkevičius atsiprašė lenkų už Lietuvos Seimo 2010 m. balandį nepriimtą įstatymą, turėjusį numatyti lenkiškų pavardžių rašymą originalo kalba, pavadindamas minėto įstatymo projekto atmetimą „didele gėda". L.Linkevičius sakė, kad velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis buvo didelis Lietuvos draugas, ir apgailestavo, kad šis įstatymo projektas buvo atmestas jo vizito metu. Pasak L.Linkevičiaus, tai buvo pamoka, kurią Lietuva išmoko, ir dabartinė valdžia yra pasirengusi siekti permainų šioje srityje.
Tragiškai sutapo, kad tas L.Kaczyńskio vizitas į Lietuvą buvo paskutinis - po dviejų dienų Lenkijos prezidentas žuvo aviakatastrofoje prie Smolensko.
R.Sikorskis kolegos iš Lietuvos atsiprašymą pavadino „gražiu gestu", tačiau, pasak jo, apie naują dviejų šalių santykių etapą bus galima kalbėti po to, kai Lietuva priims minėtą įstatymą. Jam antrino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
L.Linkevičiaus atsiprašymas už įstatymų leidėjų sprendimą 2010 m. sukėlė įvairiausių nuomonių Lietuvoje. Vieni tokį užsienio reikalų ministro poelgį vadino lanksčiu diplomatiniu žingsniu ir tikro valstybės vyro poelgiu, kiti kaltino ministrą įgaliojimų viršijimu. L.Linkevičiaus atsiprašymą sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad valstybės vardu pareiškimus gali daryti tik renkami, o ne skiriami pareigūnai.
Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, kuris, būdamas ministru pirmininku, ir teikė minėtą įstatymą dėl lenkiškų pavardžių rašybos originalo kalba, teigimu, pastangos gerinti santykius su Lenkija yra sveikintinos, tačiau persistengti su atsiprašymais nederėtų, nes tai gali tokias pastangas sukompromituoti.
Keblią situaciją ypač apsunkina tai, kad R.Sikorskio pastangomis dviejų šalių santykių klausimu tapo tai, kas yra Lietuvos vidaus reikalas. 2011 m. gegužę Tarptautinis teisingumo teismas išaiškino, kad lenkiškų pavardžių rašymo tvarka lietuviškuose dokumentuose yra Lietuvos vidaus reikalas ir nepažeidžia nei ES sutarties, nei lenkų tautinės mažumos teisių. Ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje padėtis nėra pavyzdinė, bet Vilnius nekelia šio klausimo Varšuvoje visu aštrumu. L.Linkevičius vizito Lenkijoje metu susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, kolegai iš Lenkijos išsakė susirūpinimą dėl menko lietuvių tautinių mažumų mokyklų finansavimo, tačiau plačiau ši problema aptarta nebuvo.
Santykiai turi būti geresni
Šią savaitę, po L.Linkevičiaus, Varšuvoje lankėsi ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi. R.Sikorskis neslėpė pasitenkinimo matydamas lenkų tautybės ministrą ir savo „Twitter" paskyroje rašė: „Šiandien vieši Lietuvos premjeras ir lietuvių energetikos ministras lenkas. Galimybės didesnei sinergijai."
A.Butkevičius vizito Varšuvoje metu su kolega D.Tusku aptarė dviejų šalių bendradarbiavimo energetikos ir transporto infrastruktūros projektų srityje perspektyvas, taip pat palietė lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje. A.Butkevičius informavo kolegą, kad lenkų tautinės mažumos problemas spręs specialiai Vyriausybės sukurta komisija. D.Tuskas buvo nusiteikęs optimistiškai ir išreiškė viltį, kad šie metai būsiantys geresni už praėjusius. D.Tuskas taip pat pareiškė, kad Lenkijos santykiai su Lietuva turi būti „geresni nei geri".
Vasario 12 d. Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė, kad yra galimybė, jog įstatymas dėl pavardžių rašymo bus priimtas iki balandžio mėnesio. Tik ar oriai elgiasi Lietuva, taip akivaizdžiai spręsdama savo vidaus klausimą su atodaira į kaimynų spaudimą?
Signataras Česlavas Okinčicas: „Atsiprašo ir dėkoja tik dideli žmonės"
- Kaip vertinate L.Linkevičiaus atsiprašymą?
- 2010 m. balandį tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis atvyko į Lietuvą ir buvo diplomatiniais kanalais informuotas, kad bus svarstomas lenkiškų pavardžių rašymo originalo kalba klausimas ir kad yra galimybė priimti įstatymą, leidžiantį lenkiškų pavardžių rašybą originalo kalba. Šioje vietoje labai svarbus buvo politinis L.Kaczyńskio atvykimo aspektas - jis atvyko į Lietuvą, kad būtų simbolinės sėkmės dalyvis. Tuo tarpu minėtas klausimas buvo nepakankamai paruoštas, nepakankamai išdiskutuotas ir dėl to atmestas. L.Linkevičius pasielgė kaip tikras valstybės vyras, nes atsiprašo ir dėkoja tik dideli žmonės. Užsienio reikalų ministras parodė ne nuolankumą, o stiprybę.
- Įstatymą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos žadama priimti artimiausiu metu. Ar dabar minėtas įstatymo projektas yra gerai parengtas ir pakankamai išdiskutuotas? Ar nepasikartos 2010 m. scenarijus?
- Šis klausimas yra numatytas XVI Vyriausybės programoje ir koaliciniame susitarime. Koalicija turi pakankamai balsų sprendimui priimti, net jei tektų keisti Konstituciją. Taip pat tikėtina, kad sprendimą parems ir konservatoriai, 2010 m. patys teikę šį projektą. Tikėtina, kad bus padaryta viskas, kad Lietuvos įstatymai atitiktų Europos standartus.
- O ar visuomenė yra parengta šioms naujovėms?
- Su visuomene reikia diskutuoti. Visgi Lietuvos visuomenė yra brandi, išėjusi iš istorinės politikos ribų. Rinkimai parodė, kad visuomenė atmeta kraštutines politines jėgas. Negalima Lietuvos visuomenės tapatinti su kraštutinėmis politinėmis jėgomis, turinčiomis mažiau nei vieno procento tos visuomenės palaikymą. Taigi nei pavardžių rašyba, nei dvigubi užrašai Lietuvos visuomenės stebinti neturėtų. Kitose Europos šalyse, tokiose kaip Belgija ar Šveicarija, egzistuoja ne tik kad dvigubi, bet ir keturgubi užrašai, ir nieko tai nestebina.
- Vis dėlto Lietuvai atsiprašinėjant lenkų už nepriimtus įstatymus Varšuva nieko nekalba apie Lenkijos lietuvių problemų sprendimą.
- Čia - kitas klausimas, kuriuo reikia diskutuoti. Pastaruoju metu nebuvo jokių aukštų politikų susitikimų šiuo klausimu. Lenkijos lietuvių bendruomenės problemas reikia nagrinėti ir spręsti aukščiausiu politiniu lygmeniu. Lietuvių bendruomenė Lenkijoje taip pat turi būti aktyvi. Mano nuomone, Lenkijos valdžia yra pajėgi išspręsti penkiais procentais daugiau problemų negu Lenkijos lietuviai jų apskritai turi.
- Ar šylant Lietuvos ir Lenkijos santykiams galima tikėtis Lenkijos grįžimo į VAE projektą?
- Mūsų užduotis - grįžti prie tikrojo strateginio bendradarbiavimo, tuomet galėsime spręsti energetinius klausimus ir kitus bendradarbiavimo klausimus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai turi būti atviri, dvi valstybės turi jausti viena kitą. Turime jaustis kaip tikri istoriniai broliai, vieningi bendrais klusimais. Abi šalys turi skirti pakankamai dėmesio ir išteklių bendriems projektams įgyvendinti. Juolab kad bendrus Lietuvos-Lenkijos projektus įvairiose srityse remia ES.