Atsakydamas į skaitytojų klausimas apie Lietuvos vietą Europoje, S. Parulskis pasakojo nelabai suvokiantis, ką norima pasakyti, kai kalbama apie mūsų šaliai primetamas „europietiškas vertybes“, mat remdamiesi tomis pačiomis vertybėmis gyvenome ir iki įstojimo į Europos Sąjungą, o gėjų Lietuvoje taip pat buvo prieš įstojant į šią organizaciją.
„O tai, kad Europa ragina nežudyti šių žmonių, tai savaime suprantamas dalykas. Mes tiesiog ieškome kaltų, pasiteisinimo dažnai dėl savo pačių neveiklumo, bejėgiškumo. Jeigu mums gyvenimas nesiklosto, kaip nori, kalti gėjai, žydai, čigonai arba Europos Sąjunga, kuri neva kažkaip nori pakenkti Lietuvai“, - konferencijoje sakė S. Parulskis.
„Nemanau, kad lietuviai bailesni“
Interneto konferencijoje S. Parulskis sulaukė klausimų apie europietiškumą, lietuvišką tapatybę, savo romanus, keiksmažodžius literatūroje, Vasario 16-osios reikšmę, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašymą, skirtą lenkų tautai dėl neįteisintos originalios asmenvardžių rašybos.
Klausiamas apie keiksmažodžių vartojimą romanuose ar spektakliuose, rašytojas sutiko, kad literatūroje su keiksmažodžiais kartais perlenkiama, tačiau, jo teigimu, žmonės keikiasi netgi daugiau nei derėtų, todėl negalima apsimesti, kad keiksmažodžiai neegzistuoja.
„Keiksmažodžiai nėra tik noras ką nors šokiruoti arba erzinti – keiksmažodžiai irgi turi savo emocinį ir semantinį krūvį. Tad jei kuriame, pavyzdžiui, autoserviso darbuotojo personažą, neišvengiamai tenka susidurti su tam tikra leksika“, - svarstė S. Parulskis.
Rašytojas svarstė, kad lietuvių literatūroje su keiksmažodžiais kartais perlenkiama dėl to, jog sovietiniais laikais tai buvo draudžiama.
Skaitytojo paklaustas, kodėl ėmėsi rašyti romaną apie Holokaustą Lietuvoje, S. Parulskis aiškino, kad jam, kaip rašytojui, tai gera tema – dramatiška, skaudi, mažai nagrinėta. Tačiau jis nesutiko su nuomone, kad Holkaustas Lietuvoje įvyko dėl to, jog dauguma lietuvių priminė pagrindinį jo romano „Tamsa ir partneriai“ herojų – bailoką ir linkstantį ten, kur pučia vėjai.
„Kodėl Lietuvoje įvyko žydų žudynės – pirmiausia todėl, kad naciai Lietuvą okupavo. Nacių politika sudarė prielaidas ir sąlygas lietuviams su žydais elgtis taip, kaip elgėsi. Turiu galvoje tuos lietuvius, kurie tiesiogiai dalyvavo žudynėse“, - svarstė rašytojas.
„Manau, visur žmonės panašūs, nemanau, kad lietuviai bailesni ar mažiau žinantys, ko nori nei kitų tautų žmonės. Kažkuris istorikas yra suformulavęs, kad lietuviai neišlaikė kultūringumo, civilizuotumo egzamino. Paprasčiau tariant, bent jau tų žmonių, kurie dalyvavo žudynėse, sąmoningumas buvo menkesnis negu norėtųsi“, - pridūrė S. Parulskis.
Siūlo lenkų ne atsiprašinėti, o pakeisti pavardžių rašymą
S. Parulskis pasakojo nemėgstantis švęsti jokių švenčių – tarp jų ir Vasario 16-osios. Pasak rašytojo, jam šventė tuomet, kai švęsti niekas neliepia.
„Apskritai nemėgstu švenčių švęsti. Man šventė tada, kai niekas neliepia švęsti. Švenčiu, kai man gerai, kai aš su savo artimais žmonėmis, kai man gerai. O Vasario 16-ąją gerbiu, bet apskritai nesu didelis entuziastas ką nors švęsti, kaip sakė Salomėja Neris, „Mūsų dienos kaip šventė“, - teigė rašytojas.
Klausiamas, ką mano apie tai, kad dauguma Lietuvos valstybinių švenčių švenčiamos graudulingai, S. Parulskis sakė to nepastebįs – jo nuomone, graudulys tomis dienomis kyla nebent vyresniems žmonėms, nes anksčiau Vasario 16-oji buvo draudžiama.
„Vasario 16-ą nematau verkiančių žmonių, man atrodo, kad kaip tik visi dainuoja ir šoka. Galbūt vyresnioji karta turi tam tikro graudumo tos šventės atžvilgiu, nes ilgą laiką ji buvo draudžiama. Galbūt tai yra sunkių laikų prisiminimai, bet jauni žmonės, manau, dabar labai linksmi švenčiu visas šventes“, - teigė S. Parulskis.
Rašytojas atsakė ir į klausimą dėl užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus Lenkijoje išsakyto atsiprašymo. Pasak S. Parulskio, geriau būtų ne atsiprašinėti, o priimti Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo pataisas ir „viskas būtų baigta“.
Tačiau politika S. Parulskis teigia besidomintis tik tiek, kad neišprotėtų, nors išdėstė kai kurias geopolitines nuostatas. Jo vertinimu, būdama maža šalis Lietuva neturi galimybių globaliame pasaulyje išgyventi viena, todėl jam nepriimtinas apgailestavimas dėl neva prarandamos tapatybės ir primetamų europietiškų vertybių.
„Šiais laikais tokia maža valstybė kaip Lietuva neturi galimybių išgyventi viena. Tikrai Lietuvai nelinkėčiau jungtis su rytiniais blokai, buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis. Bendradarbiauti – taip“, - sakė S. Parulskis.
