Mėginimai iš mirties taško išjudinti Lietuvos-Lenkijos santykius sulaukė nemenko dėmesio ir Vokietijos žiniasklaidoje.
Dienraščio „Die Welt“ portalas „Welt Online“ konstatuoja, kad ankstesnio kaimynių artumo atkūrimas – vargiai įmanomas. Tuo tarpu „Frankfurter Allgemeine Zeitung” išskiria dvi politines jėgas, kurios mėginimams atšildyti santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos gali padaryti meškos paslaugą – tai konservatoriai ir LLRA.
LLRA buvimas koalicijoje – svertas tautinių mažumų problemų sprendimui
PL DELFI kalbinta buvusi Lenkijos premjero patarėja Baltijos šalių klausimams M. Michaliszyn pirmiausiai akcentuoja, kad pastaraisiais metais buvo susiklostę nenormalūs santykiai, kai Vilnius ir Varšuva užsienio reikalų ministrų lygyje iš esmės nebendravo. Tai, anot jos „sulėtino ar netgi sutorpedavo daugelį Lenkijai ir Lietuvai svarbių projektų“.
Anot M. Michaliszyn, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas Varšuvoje išjudino ledus, o LLRA prisijungimas prie koalicijos suponuoja, kad lenkų tautinės mažumos klausimą galima efektyviai spręsti Lietuvos vidaus politikos lygyje, be Varšuvos įsikišimo.
„Tai tokiems klausimams (ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo – DELFI) reikia sutelkti dėmesį kalbant su Baltijos šalimis. Labiau nei lenkų mažumos Lietuvoje padėčiai, kuri po LLRA prisijungimo prie koalicijos turėtų tapti Vilniaus vidaus reikalu. Lietuvos lenkai, savo atstovavimo valdžios institucijose dėka, turėtų „imti reikalus į savo rankas“, ir Varšuva nebūtinai turi kassyk įsikišti“, - kalbėjo M. Michaliszyn.
Pasak jos, LLRA pareiškimai apie traukimąsi iš koalicijos gali pakenkti pačiai partijai. „Tai nepadės nei lenkų partijos įvaizdžiui, nei populiarumui. Tai taip pat susilpnins jos pozicijas politinėje arenoje“, - prognozavo M. Michaliszyn.
Paklausta, ar tiki valdančiosios koalicijos partnerių pažadais spręsti lenkų mažumos klausimus, ji teigė mananti, kad socdemai „pasimokė“ iš 2010 m. balsavimo, kuriame patys nepritarė lenkiškų pavardžių rašybos daliniam įteisinimui. Tačiau Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ esą kelia mažiau pasitikėjimo, mat šios dvi politinės jėgos gali susitelkti į „politinį išskaičiavimą“.
Šalys buvo tarsi „Siamo dvynės“
„Welt Online“ savo apžvalgoje pabrėžia, kad šalių suartėjimui padėti gali LLRA deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, kuris vadovauja „politiškai regione ypač svarbiai ministerijai“. Jo ir premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas Varšuvoje esą parodo, kad įtampa dvišaliuose santykiuose atlėgo.
„Tačiau apie istorinį susitaikymą ar euforiją kol kas niekas nenori kalbėti. Per didelis abiejų šalių dydžio skirtumas: 38 mln. Lenkijos gyventojų ir 3 mln. – Lietuvos. Ir praeityje abi tautos buvo per daug artimos, tarsi Siamo dvynės, kad iš to būtų galima iš karto sukurti „normalią“ kaimynystę“, - svarsto „Welt Online“, pabrėždamas ir lietuvių požiūrį į bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės istoriją. Esą lietuviai šį laikotarpį pirmiausiai suvokia kaip „lenkų dominavimo“ periodą ir kadaise egzistavusiai vienai didžiausių Europos valstybių puoselėja toli gražu ne tokius mielus sentimentus, kokius jai jaučia lenkai.
Kritikuoja konservatorius ir LLRA
Vilniaus-Varšuvos santykius apžvelgia ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung”. Pirmiausiai pastebima, kad pastangos pagerinti dvišalius santykius iškart buvo „apšaudytos“ konservatorių stovyklos.
Kritikos tenka ir LLRA. Anot „Frankfurter Allgemeine Zeitung”, valdančiosios koalicijos gretose jau girdimos kalbos, jog partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis savo elgesiu kelia grėsmę Lietuvos ir Lenkijos suartėjimui.