Tuomet pats A.Butkevičius taip pat nepalaikė šio įstatymo per šį balsavimą susilaikydamas.
"Šiandien anksti ryte buvo duotas pavedimas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo tas įstatymo projektas atmestas. Nes man šiandien dar rūpi, dėl ko vyko toks balsavimas, netgi ir būnant opozicijoje, kai kurie tikriausiai taip balsavo, taip pat ir aš, man atrodo", - "Znad Willi" radijui sakė premjeras.
2010 metų balandį balsuojant dėl Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo "už" balsavo vienintelis socialdemokratas - buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai buvo prieš, o aštuoni susilaikė.
Už tuometinio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktą projektą balsavo aštuoni jo partijos bendražygiai, prieš buvo 11, o 15 susilaikė.
Kalbėdamas apie vietovardžių rašybą tautinės mažumos kalba, A.Butkevičius penktadienį sakė, kad Vyriausybės darbo grupė kovo mėnesį turėtų pateikti išvadas.
Paklaustas, ar pats pritartų, kad vietovardžius būtų leidžiama rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba, premjeras tiesiai neatsakė: "Visada spręsime pagal mūsų tiek tarptautinę, tiek Lietuvos teisę".
Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius interviu Lenkijos žiniasklaidai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo, kuris įvyko tą pačią dieną, kai į Vilnių atvyko tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
"Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti", - ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui "Rzecpospolita" sakė ministras.
Lenkiškų pavardžių rašybos įteisinimą 2010 m. palaikė tik „tvarkiečiai“ ir liberalai
2010 m., kuomet Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito metu jam tėkštas antausis Seime, dauguma dabartinių valdančiųjų nepalaikė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimams, kurių laukė L. Kaczynskis.
Premjeras A. Butkevičius tuomet buvo vienas iš gausaus būrio Seimo socialdemokratų, nepritarusių šioms įstatymo pataisoms. Dabartinis Vyriausybės vadovas susilaikė, kas, pagal balsavimo rezultatą, buvo tolygu balsavimui prieš. Mat tolesniam įstatymo svarstymui reikėjo, kad pakeitimus palaikytų daugiau nei pusė balsavusių Seimo narių: už balsavo vos 30, prieš – 38, susilaikė – 36.
Tarp socdemų įstatymo pakeitimui pritarė vienintelis Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai balsavo prieš, o kartu su A. Butkevičiumi susilaikė 8 partiečiai.
Darbo partijos frakcijoje už balsavo vienintelis Vytautas Gapšys. Dabartinis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas balsavu prieš, kaip ir Loreta Graužinienė, Kęstutis Daukšys, Jonas Pinskus bei Mečislovas Zasčiurinskas. Dar keturi „darbiečiai“ susilaikė.
Didžiausą, bet toli gražu ne vieningą palaikymą lenkiškų pavardžių rašymai tarp dabartinių valdančiųjų tada demonstravo „tvarkiečiai“. Šioje frakcijoje už įstatymo pakeitimus 2010 m. balsavo 9 parlamentarai: „tvarkiečių“ frakcijoje dirbę Lenkų rinkimų akcijos atstovai Michalas Mackevičius, Leonardas Talmontas ir Jaroslavas Narkevičius, o taip pat – Valentinas Mazuronis, Andrius Mazuronis, Almantas Petkus, Kęstas Komskis, Remigijus Žemaitaitis ir Algimantas Dumbrava. Petras Gražulis, Vytautas Galvonas ir Egidijus Klumbys balsavo prieš, Dailis Alfonsas Barakauskas, dabar einantis vidaus reikalų ministro pareigas, susilaikė.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija 2010 m. buvo viena iš dviejų parlamentinių jėgų, kurių parlamentarų dauguma pritarė šiam įstatymo projektui. Už lenkiškų pavardžių rašymo įteisinimą taip pat pasisakė beveik visa Liberalų sąjūdžio frakcija – susilaikė vienintelis Gediminas Navaitis.
Didžiausią frakciją ankstesnės kadencijos Seime turėję konservatoriai taip pat svariai prisidėjo prie antausio L. Kaczynskiui. Už įstatymą balsavo tik Andrius Kubilius ir dar 7 jo bendražygiai. Prieš pasisakė 11 Seimo konservatorių frakcijos narių, susilaikė – 15.
Dauguma liberalcentristų balsavime nedalyvavo, o Arūnas Valinskas su Tautos prisikėlimo partijos frakcija balsavo prieš arba susilaikė.