Anot politologo Ramūno Vilpišausko, trečiadienį Vilniuje viešint prezidentui Viktorui Janukovyčiui, išlieka svarbiausias klausimas, ar Ukrainos valdžia pasirengusi reformoms, kad užtikrintų teismų nepriklausomumą ir įstatymų viršenybės principą, kaip to reikalauja ES.
„Lietuva ir visa ES suinteresuota, kad vyktų tolimesnė Ukrainos integracija į ES ir vyktų intensyvesnis politinis bendradarbiavimas. Kita vertus, įvardytos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos siekiant tolesnės integracijos. Jų atsisakymas būtų politiškai sudėtingas ir pačiai ES integracijai keltų riziką“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas svarbus dėl to, kad per jį mėginama kloti pagrindą sprendimams per Lietuvos pirmininkavimą ES šių metų antrąjį pusmetį, visų pirma - asociacijos sutarties pasirašymui. Šį žingsnį diplomatai sieja su lapkritį Vilniuje vyksiančiu ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimu.
Politologas Mindaugas Jurkynas pabrėžė, kad ES yra pagrįstai susirūpinusi dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimo ir Ukrainos "didesnio polinkio į Rusiją" nei buvo prezidento Viktoro Juščenkos valdymo metu.
"Ukrainos pozicijos, kaip visada, balansuojančios, kadangi Ukraina nenori, kad įsigalėtų nei Rusijos kapitalas, nei Rusijos politinė įtaka. Vakarai reikalingi ir dėl rinkų", - teigė VDU dėstantis ekspertas.
Kita vertus, pasak jo, Rusijos įtaką stiprina Kijevo priklausomybė nuo rusiškų dujų.
Tuo tarpu politikos ekspertas Vladas Sirutavičius pabrėžė, jog nereikėtų pervertinti Lietuvos vaidmens Ukrainos pasirinkime tarp Vakarų ir Rusijos.
"Lietuvos vaidmuo nėra toks didelis kaip mūsų politikai įsivaizduoja. Nereikia čia labai savęs pervertinti, kad mes labai jau didelį darbą padarysim, kad pritrauksime prie Vakarų nuo Rusijos. Čia - iliuzija", - BNS sakė V.Sirutavičius, taip pat TSPMI dėstytojas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas į Lietuvą demonstruoja pragmatišką požiūrį ir norą palaikyti gerus dvišalius santykius.
"Logika mūsų aiški - mes norime palaikyti normalius, gerus tarpvalstybinius santykius su Rytų kaimynais (...). Gerai, kad vyksta tokie susitikimai, gaila, kad tokie susitikimai nevyksta su Rusijos prezidentu ar vyriausybės vadovu", - kalbėjo V.Sirutavičius.
Daugelis analitikų ir diplomatų teigia, kad šiemet Ukrainai gali tekti priimti lemiamus sprendimus savo užsienio politikoje, kuri daugelį metų rėmėsi balansavimu tarp ES ir Maskvos.
ES perspėja, kad Kijevas turi nedelsdamas imtis reformų, jog šiemet būtų pasirašyta asociacijos su ES sutartis, apimanti politinę ir prekybinę dalis. Rusija savo ruožtu vilioja Ukrainą į jos kuriamą Muitų sąjungą, žadėdama už tai pigesnes dujas.