Lietuvos atveju baltarusiai pririnko visą puokštę atvejų, kurie, jų nuomone, atskleidžia kliūtis laisvai nuomonės raiškai, pademonstruoja politinį buvusių pareigūnų persekiojimą Lietuvoje ar lietuvių pakantumą rasinei diskriminacijai.
Savo tikslui baltarusiai panaudojo Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidento Dainiaus Radzevičiaus teisinę kovą su dienraščio „Respublika" redaktoriumi Vitu Tomkumi, taip pat Socialistinio liaudies fronto vadovo Algirdo Paleckio istorija, kai jam skirta bauda už teiginius, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“.
Nepasidomėjo, kaip baigėsi D.Radzevičiaus teisinė kova su V.Tomkumi
Kaip vieną iš akivaizdžiausių faktų, jog Lietuvoje persekiojami žurnalistai, Baltarusijos užsineio reikalų ministerija pasitelkia Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidento D. Radzevičiaus kovą teisme su dienraščio „Respublika“ leidėju V. Tomkumi. Bet Baltarusijos institucijos nekreipė dėmesio, kad tai buvo civilinis procesas – asmens prieš asmenį, o ne valstybės prieš Žurnalistų sąjungos prezidentą.
„2012 06 29, Vilnius: Vilniaus apylinkės teismas skyrė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui piniginę baudą už tai, kad jis savo internetiniame tinklaraštyje išspausdino komentarą į „Wikileaks“ publikacijas apie laikraščio „Respublika“ šantažo ir turto prievartavimo atvejus. Jis rašė: „Tomkaus „Respublika“ išdavė ir pardavė žurnalistiką“. „Respublikos“ leidėjas apkaltino jį šmeižtu“, - rašoma baltarusių parengtame dokumente.
Tačiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerija nepastebėjo, kad 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino D. Radzevičių. Žurnalistų sąjungos prezidentas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaip Lietuva draudžia laisvą nuomonės raišką, argumentuojama ir A. Paleckio pavyzdžiu: „2012 06 12, Vilnius: Socialistinio liaudies fronto lyderiui A. Paleckiui miesto apylinkės teismas skyrė baudą už „sovietinės agresijos prieš Lietuvą ir jos gyventojus neigimą“. 2010 m. A. Paleckis, komentuodamas 1991 m. sausio 13 d. įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto pasakė, kad „savi šaudė į savus“.
Kaip žinoma, Vilniaus apygardos teismas pernai birželį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. Paleckiui, nes jis viešai pasakydamas teiginius, jog per Sausio 13-osios įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“, neigė sovietų agresiją Lietuvoje.
Už tai A. Paleckiui teismas skyrė 10 400 litų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija šių metų sausį paliko Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Baltarusijai gaila „persekiojamo“ R.Pakso
Baltarusija atkreipia dėmesį ir į buvusių pareigūnų „persekiojimą“ Lietuvoje. Kaimyninės šalies užsienio reikalų ministerija piktinasi dėl apkaltos proceso tvarka iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso likimo.
Jų teigimu, nepaisydama Strasbūro teismo sprendimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti R. Paksą kandidatu Seimo rinkimuose.
DELFI primena, kad VRK tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo verdiktą, jog rinkimus į Seimą atvėręs Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir norint įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą reikia keisti Konstituciją.
Priminė nacionalistų eitynes
Baltarusiai surado ir iš tiesų gėdą Lietuvai darančių dalykų, kurie kritikuojami pačioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, primenama, kad pernai Vasario 16-ąją gavus savivaldybės leidimą Kaune buvo organizuotas kasmetinės nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių eitynės.
„Renginyje dalyvavo apie 300 žmonių, taip pat buvęs Lietuvos vicepremjeras Zigmas Vaišvila, du parlamento nariai. Eitynių dalyviai dalino nacionalistinius lankstinukus, pasirašytus penkių Seimo narių. Kai kurie eitynių dalyviai demonstravo nacistinius pasisveikinimus“, - rašoma baltarusių dokumente.
Kaimyninei valstybei neįtiko ir tai, kad pernai spalį Švėkšnoje buvo pastatytas paminklas šalia atstatyto partizanų bunkerio. Baltarusiams atrodo, kad toks paminklas pastatytas fašistų kolaborantams, o lietuviams – kad laisvės kovotojams, partizanams.
Prieš sovietų okupaciją kovoję Lietuvos partizanai aktyviai veikė 1944-1953 metais. Šiuo laikotarpiu žuvo daugiau nei 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Pasitelkė teismų sprendimus dėl streikų
Norėdami parodyti, kad Lietuvoje žmogaus teisių nėra paisoma, baltarusiai surado ir kitų blogybių, kurios ir Lietuvoje vertinamos nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, pasitelkiami teismų sprendimai, kuriais draudžiami ar atidedami darbuotojų streikai.
Įrodymu pasitelkiamas Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas dėl gėrimų pramonės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų streiko – jis pripažintas neteisėtu. Teismas nurodė, kad streiko teisė galima tik išnaudojus visas kitas priemones, numatytas Darbo kodekse.
Dar viena blogybe įvardijamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas atidėti bendrovės „Vilniaus miesto viešasis transportas“ darbuotojų streiką. Kiek vėliau streikas pripažintas neteisėtu ir negalėjo būti rengiamas.
„Darbuotojai siekė, kad įmonė jiems sumokėtų uždelstus atlyginimus, kurių bendra suma siekia 3,2 milijono eurų“, - sakoma baltarusių dokumente.
Užkliuvo Kriminalinės žvalgybos įstatymas
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje taip pat teigiama, kad Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, pagal kurį neva leidžiama vykdyti fizinį sekimą iki trijų dienų be teismo leidimo, tačiau kriminalinė žvalgyba negalima prie prezidentą.
Kaimyninės šalies institucijos taip pat teigia, jog Lietuvoje sankcijas slaptam pasiklausymui, remiantis motyvuotais prokurorų pareiškimai, galės duoti tik apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai.
Baltarusiai taip pat priduria, kad „kai kuriais atvejais, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, kriminalinės žvalgybos veiksmus leidžiama vykdyti remiantis prokuroro nutarimu“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad Baltarusijos „ataskaitoje“ pateikti duomenys apie Kriminalinės žvalgybos įstatymą nėra klaidingi, tačiau ištraukti iš konteksto. Pavyzdžiui, iki trijų dienų vykdant fizinį sekimą iš tikrųjų galima pasiremti institucijos vadovo teigimu, bet taip turi būti daroma tik išimtiniais atvejais.
„Visais atvejais yra sankcionavimas. Net trijų dienų sekimą vis tiek turi sankcionuoti vadovas, daugiau negu trims dienoms – prokuroras, dar daugiau – teisėjas. Visi kiti atvejai sankcionuojami teisėjo. Tai yra išimtis tais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ir kitais įstatymo numatytais atvejais“, - teigė J. Sabatauskas.
Lietuvoje daug skurdo?
Galiausiai baltarusiai nokautuoja teiginiu, kad remiantis „Eurostat“ duomenimis, 33 proc. Lietuvos gyventojų 2011 m. buvo iškilusi skurdo ar socialinės izoliacijos grėsmė.
„Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė ketvirtą vietą tarp Europos Sąjungos šalių po Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos“, - sakoma Baltarusijos dokumente.
V.Jurkonis: Baltarusija galėtų paleisti politinius kalinius
„Žiūrint atskirai į Lietuvos atvejį, pateikti pavyzdžiai yra parinkti gana paskubomis ir selektyviai. Baltarusijos valdžia šiuo „vertinimu” rodo tam tikrą režimo bejėgiškumą ir šiek tiek primena Lietuvoje prieš porą metų skambėjusį „aplinka kalta” pasiaiškinimą“, - sakė V. Jurkonis.
Pasak mokslininko, įprastai valstybių vertinimus – korupcijos, žmogaus teisių, demokratijos, žiniasklaidos laisvės ir kitus indekus – pateikia arba tarptautinės, arba nevyriausybinės organizacijos, todėl Baltarusijos išsišokimas atrodo vaikiškai.
„Pavyzdžiui, Freedom House Nations in Transit vertinimu Baltarusijoje yra viena iš labiausiai laisvę ribojančių valstybių pasaulyje ir praėjusiais metais ji buvo varžoma dar labiau pasiekdama visišką dugną“, - teigia V. Jurkonis.
„Tas pats Freedom House tyrimas rodo, jog ir Lietuvoje (kaip, beje, ir visame regione) taip pat pastebima demokratijos ir žmogaus teisių varžymo apraiškų, bet tendencijų mastai skiriasi kaip diena ir naktis. Lietuva buvo ir išlieka demokratine ir laisva valstybe, o Baltarusijai iki šio įvertinimo dar labai toli. Tam reikia ne tik paleisti visus politinius kalinius, užregistuoti šimtus nevyriausybinių organizacijų bei dešimtis žiniasklaidos priemonių, bet ir struktūrinių reformų apribojančių visišką A. Lukašenkos savivaliavimą ir jokių tarptautinių standartų nesilaikymą“, - priduria mokslininkas.
Jo teigimu, vienas iš pagrindinių demokratinės valstybės požymių valstybės pripažinimas, kad problemų esama, ir bandymas tas problemas spręsti.
„Neabejotinai, Lietuvai reikia pasitempti mažinant korupciją, didinant skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant labiau atsakingos žiniasklaidos ir, neabejotinai, gerinant žmonių gerovę“, - sako mokslininkas.
V. Jurkonis atkreipė dėmesį, kad Minsko „ataskaitoje“ Lietuva vaizduojama kaip viena skurdžiausių valstybių Europos Sąjungoje.
„Tai gana populiarus oficialiojo Minsko pasakojimas“, - teigia pašnekovas.
Tačiau, jo manymu, bandymai palyginti Baltarusijos pragyvenimo lygį su kitomis valstybėmis yra gana sudėtingi, nes sunku pasitikėti oficialiais statistiniais socioekonominiais duomenimis - ypač po 2011 m. rublio devalvacijos ir visiškos finansinės katastrofos.
„Pastarųjų mėnesių nepriklausomos baltarusių apklausos rodo, jog nepasitenkinimas A. Lukašenkos politika ir valstybės ekonomikos raida yra vienas didžiausių per pastarąjį dešimtmetį. Žinant, jog Baltarusijos ekonomika yra didžiąja dalimi priklausoma nuo Rusijos subsidijų, suprantama, jog A. Lukašenka desperatiškai bando reabilituotis. Ką ir parodo šis Baltarusijos URM tyrimas“, - teigia V. Jurkonis.
Lietuvos URM: tokie Baltarusijos „vertinimai“ – nepriimtini
Baltarusijos pirmadienį paskelbta ataskaita neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
BNS naujienų agentūrai atsiųstame komentare ministerija pabrėžė, kad „žmogaus teisių situacijai Europos Sąjungai ir NATO šalyse įvertinti skirtas dokumentas yra parengtas šalies, kuri pati atsisako bendradarbiauti su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju žmogaus teisių klausimais“.
„Tokie Baltarusijos „vertinimai“ ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, - nurodė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Dėl represijų prieš opoziciją ir pilietinės visuomenės aktyvistus Vakarų sankcijų sulaukęs Baltarusijos režimas pirmadienį paskelbė „ataskaitą“ apie žmogaus teisių pažeidimus Jungtinėse Valstijose ir keliose dešimtyse Europos šalių, įskaitant Lietuvą.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 21-oje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Rusija ir kitos posovietinės šalys ataskaitoje nėra minimos.
BNS kalbinti Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad politinius oponentus persekiojantis ir demokratiškų rinkimų daug metų nerengiantis Aleksandro Lukašenkos režimas šiuo žingsniu rodo, jog geriausia gynyba įsivaizduoja puolimą.
Daug žmogaus teisių pažeidimų Minskas įžvelgė ir kitose Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, anot ataskaitos, Austrijoje toleruojama rasinė diskriminacija ir pažeidžiamos imigrantų bei pabėgėlių teisės, Belgijoje ribojama susirinkimų laisvė ir kišamasi į privatumą, Kanadoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, Prancūzijoje kaliniai laikomi nežmoniškomis sąlygomis, Italijoje neužtikrinamas sąžiningas teismo procesas, Nyderlanduose diskriminuojamos moterys, Šveicarijoje paplitęs smurtas prieš vaikus, o Jungtinėse Valstijose dėl šaudymų neužtikrinama teisė į gyvybę.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad šia ataskaita siekiama „atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse, kurios tradiciškai pristato save kaip „išsivysčiusias demokratijas“.
Baltarusija Vakarų sankcijų sulaukė, kai režimas ėmėsi represijų prieš savo oponentus po 2010 metų gruodžio prezidento rinkimų. Tuomet buvo suimtas ne vienas A.Lukašenkos oponentas. Vakarų vertinimu, iki šiol šalyje yra politinių kalinių.
ES dabar draudžia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų asmenų, įšaldytos jų sąskaitos.
