Kultūros ministras Šarūnas Birutis antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo paskirstė kapitalo investicijas 2013 metams pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus.

Didžiausia suma - 12 mln. 993 tūkst. - litų skirta Valdovų rūmams.

"Tik beveik 13 mln. litų. Dabar skaičiuojame, kiek pinigų reikės iki liepos 1-osios ir kiek gali likti po to", - trečiadienį BNS sakė Vilniaus pilių direkcijos laikinasis vadovas Danius Malinauskas.

Anot jo, skirtų pinigų tikrai užteks baigti darbus vadinamajame A korpuse, kad liepos 1-ąją čia galėtų pradėti veikti muziejus ir vykti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai.

Už Valdovų rūmų atstatymą atsakingos Vilniaus pilių direkcijos vadovas teigė, kad statybininkai iš šio korpuso turi išeiti gegužės 15 dieną.

"Gegužės 15 dieną atiduosime A dalį muziejui, kad galėtų parengti ekspoziciją", - sakė D.Malinauskas.

Jis vylėsi, jog iš šiemet skirtų pinigų liks lėšų vidiniam kiemui, pastato fasadui sutvarkyti, kad Valdovų rūmai būtų kuo mažiau panašūs į statybvietę.

V.Malinauskas tikisi, kad šiemet pavyks pradėti darbus ir B korpuse. Vasario 1-ąją baigiasi viešasis konkursas rangovui parinkti.

"Negali pastatas nestatomas stovėti pusę metų. Tada reikia jų užkonservuoti arba užkalti", - sakė Vilniaus pilių direkcijos vadovas.

B dalį sudaro Valdovų rūmų šiaurinis korpusas, dalis vakarinio ir rytinio korpusų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus - nuo 114 iki beveik 370 mln. litų. Statybos visuomenėje buvo sulaukusios prieštaringų vertinimų.

Kaip nurodo Vilniaus pilių direkcija, sąmatinė orientacinė Valdovų rūmų abiejų dalių - A ir B - statybos kaina siekia 367 mln. litų.

Nuo 1994 metų iki šiol panaudota apie 253 mln. litų.