Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas kiekvieną Sausio 13-ąją paragino ateiti prie Parlamento ir prisiminti istorinius sausio įvykius.
"Ir neparaginti tų, kurių tėvai ar seneliai 1991 m. sausio 13-ąją buvo išėję ginti laisvės, kiekvieną Sausio 13-ąją ateikime prie Parlamento, į tą pačią vietą, kur stovėjo, dainavo, skandavo tauta. Atsiveskime vaikus, anūkus, gimines. Pabūkime kartu ir prisiminkime tuos istorinius sausio įvykius. Kad visada žinotume, kodėl Sausio 13-osios išvakarėse uždegami atminimo laužai.
Galbūt prasidėtų graži tradicija, ir tuomet kiekvienas Lietuvos gyventojas be atskiro raginimo tądien jaustų būtinybę ateiti čia. Ir galbūt ta tradicija virstų savotišku dvasiniu kamertonu, kuris duotų toną Lietuvai. Visa širdimi norėčiau tuo tikėti", - iš Kovo 11-osios salės tribūnos ragino V. Gedvilas.
Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas mano, kad 1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. "1991 metų sausio 13 dieną pralietas Lietuvos žmonių kraujas labai paspartino Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą tarptautiniu mastu. Ačiū Jums Sausio 13-osios žmonės", - sakė Nepriklausomybės Akto signataras A. Sakalas.
Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime kalbėjęs apie Sausio 13-osios bylą, apgailestavo, kad jos eiga po kelių kolaborantų nuteisimo praktiškai sustojo.
Jo teigimu, šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. "Per daug melo Lietuvoje. Netikiu, kad norima tikrai ištirti visumą. Apsiribota tik siauru kolaborantų ratu. Kodėl nutrauktos kitos bylos, kuriose įžvelgtas tik kriminalas, tačiau neįžvelgta užsienio agresija ir perversmo vykdymo veiksmai?" - svarstė 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų laidotuvių komisijos pirmininkas, Laikinosios gynybos vadovybės narys, Sausio 13-osios naktį paskirtasis Ministro Pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.
Kreipdamasis į Seimą, jis kvietė negriauti Tautos pasitikėjimo valstybe. "Kreipiuosi į Tautos atstovybę Seimą. Jus išrinko sudėtingu Lietuvai metu. Negriaukime Tautos pasitikėjimo valstybe. Nei Seimo, nei prezidento valia nėra ir nebus aukščiau už Tautos valią. Jos ignoravimo pasekmės būtų nepataisomos", - mano Z. Vaišvila.
Telšių vyskupas Jonas Boruta pasigedo Lietuvos žmonių vienybės. "Daugelio žmonių širdyse ir šiandien ta tuomet išsiskleidusi Lietuvos žmonių vienybė yra giliausias širdyje ilgesys ir troškimas, kad taip būtų ir šiandien, bet, deja... Kaip gera, kad ir šiandien bendro Tėvynės gėrio siekdami būtų vieningi šių dienų Lietuvos žmonės, nepaisant jų įvairovės, partinės priklausomybės, kad visi savo troškimų viršūne laikytume ne asmeninius ar atskirų grupių interesus, o bendrą, tiek dvasinę, tiek materialinę visų mūsų piliečių gerovę. Kad visi, t. y. kiekvienas, stengtumės pagal savo galimybes ir turimą ar valdomą nuosavybę prisidėti prie bendros visų mūsų Lietuvos žmonių gerovės. Sausio 13 dienos minėjimai tiek prasmingi ir reikšmingi, kiek mes tuose renginiuose dalyvaudami kiekvienas atliksime šioje srityje sąžinės tyrimą, kaip anksčiau vadindavome - sąžinės sąskaitą. Primindami tas eilutes: "Geresnio paminklo didvyriams nebus kaip vykdymas jų idealo". Amžinybėje tos aukos šito tikisi iš mūsų", - sakė Telšių vyskupas.
Jo teigimu, mes galime būti reikšmingi, būdami vieningi ir siekdami kilnių tikslų, kaip aną Sausio 13-ąją.
Telšių vyskupas priminė, kad šiemet Žemaičių žemės krikščionys mini Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, reikšmingą ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai.
"Norėčiau palinkėti, kad kaip prieš 600 metų Vytauto ir Jogailos po ilgų nesantaikos metų atnešė palaimingų vaisių mūsų krašto žmonėms, taip šie tradiciniai Sausio 13-osios minėjimai, taip ir Žemaičių krikšto jubiliejaus šventimas vienytų kilnių tikslų siekti visų grupių ir partijų žmones", - sakė J. Boruta, pakvietęs visus dalyvauti Žemaičių krikšto jubiliejaus šventėje.
Iš istorinės Kovo11-osios salės tribūnos taip pat kalbėjo Seimo narys, Laisvės premijų komisijos pirmininkas Petras Auštrevičius, kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanas Terleckas.
Renginio metu aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, "45-ių pabaltijiečių memorandumo" iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui A. Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija.
Minėjime dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Butkevičius, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę artimieji, lemtingų Lietuvos valstybei dienų liudytojai, nukentėjusieji nuo sovietų agresijos, laisvės kovotojai, Lietuvos valstybės gynėjai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai ir kiti garbingi svečiai.
Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje įvyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Sausio 13-ąją Vilniaus arkikatedroje aukotose šv. Mišiose melstasi už visus, kurie paguldė galvas dėl tautos laisvės, prisiminta, kaip tautos laisvės likimas prieš 22 metus buvo Dievo ir gerų žmonių rankose.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Juozas Audrys Bačkis kvietė susirinkusiuosius pamąstyti apie savo gyvenimą ir laisvę, apie visus žuvusius, kurių auka byloja mums apie tautos laisvės kainą.
"Mūsų tautos žmonės atidavė savo gyvybę, kad kiti įgytų laisvę. Jie mirė, kad mes gyventume. (...) Šiandien mums negraso svetimšalių kareivių ginklai, tačiau tikroji laisvė įmanoma tik teisingo gyvenimo dėka. Paklauskime savęs, ar tikrai esame laisva tauta, ar žuvusiųjų už laisvę prisiminimas nėra mums gyvas priekaištas, kad per mažai mylim savo ir tautos laisvę", - sakė J. A. Bačkis.
Vilniaus arkikatedroje aukotose šv. Mišiose dalyvavo Seimo ir Vyriausybės vadovai bei nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, daug tikinčiųjų.
Pasibaigus šv. Mišioms, Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.
Vakare Nacionaliniame operos ir baleto teatre, minint Laisvės gynėjų dieną, bus atliekamas didingas klasikos šedevras - Antonino Dvoržako "Requiem". Jį atliks Operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, Kauno valstybinis ir Operos ir baleto teatro chorai bei keturi operos solistai: Sigutė Stonytė, Jovita Vaškevičiūtė, Kristianas Benediktas ir Liudas Norvaišas. Diriguos Robertas Šervenikas.