A. Terleckas savo bylą, kai sovietmečiu buvo nuteistas ir bausmę atliko konclageriuose Sibire, lygina su Eglės Kusaitės byla dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Rusijoje.

"1957 metais buvau teisiamas už tai, neva kad dalyvavau kuriant pogrindinę organizaciją "Nacionalinis liaudies frontas". Iš tiesų buvot užsiminta tik apie jos kūrimą, aš atsisakiau dalyvauti. Tai nesutrukdė manęs nuteisti ketveriems metams. Norėčiau, kad tokios bylos būtų pamirštos kartu su sovietmečiu. Deja, savo absurdiškumu į manąją labai panaši Eglės Kusaitės byla", - sekmadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime pareiškė A.Terleckas.

"Rusijos propaganda tvirtina, kad būtent Baltijos ir Lenkijos netrukdomai ruošiami teroristai. Tokius mitus kurdami, Maskvos ideologai rado draugų Lietuvoje, ir dar kokio rango. Už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus griebtasi teroristinės veiklos imitacijos. Išprovokuojama jauna, menką gyvenimišką patirtį turinti mergina. Toliau įvykiai rutuliojasi taip, kad kyla pavojus, jog paaiškės sumanytojo spektaklio absurdas", - kalbėjo jis.

Pasak A.Terlecko, "šiame teatre kai kurios struktūros savo vaidmenis atlieka kartu su pasaulyje susikompromitavusia ne vieno teroristinio akto organizatore, garsiąja Rusijos FSB (Federaline saugumo tarnyba - BNS)".

"Absurdiškiausia, kad spektaklis vyksta Lietuvos, ES ir NATO narės, teritorijoje. Užsienio žvalgybos agentai tardo Lietuvos pilietę. Šį spektaklį derėtų nedelsiant baigti. Jei kažkam labai patinka bendradarbiavimas su FSB, tegu ir renkasi tokį darbą, tik ne Lietuvoje, o čia leiskime dirbti savo valstybei nuoširdžiai atsidavusiems darbuotojams, bet tokie kažkodėl atleidžiami ir tampomi po teismus. Dėl to gėda mums visiems", - kalbėjo disidentas.

"Eglę Kusaitę palikime ramybėje. Rūpintis savo piliečių, taigi ir Eglės, gerove, yra pati svarbiausia valstybės funkcija", - teigė jis.

Byla dėl E.Kusaitės rengimosi įvykdyti teroro aktą Rusijoje dar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. E.Kusaitei pareikšti įtarimai dėl terorizmo, ketinus susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje, esančioje Čėčėnijoje.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį. Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos Respublikoje. Pasak Rusijos prokuratūros, čečėnų tautybės Apti Magmadovas ir jo sesuo Aišat Magmadova naudodamiesi mobiliuoju telefonu bei internetu įkalbinėjo Lietuvos pilietę E.Kusaitę dalyvauti grupuotėje ir susisprogdinti viešoje vietoje Rusijoje. Užpernai gruodį Rusijoje nuteisti abu Magmadovai.

Mergina savo kaltę neigia ir tvirtina, kad į terorizmą ją bandė įtraukti Valstybės saugumos departamento agentai.

Kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.

Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Laisvės premijos statulėlę A. Terleckui įteikė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją paskirti aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, "45-ių pabaltijiečių memorandumo" iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui.

Apie tai iškilmingoje ceremonijoje dar kartą priminė Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius.

2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymu įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną - Sausio 13-ąją.

Pirmąją - 2011-ųjų - premiją gavo Rusijos kovotojas už laisvę ir demokratiją Sergejus Kovaliovas.