"Vakarų demokratijos valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos maldelės tik nepakenkti M.Gorbačiovui, tik nepakenkti M.Gorbačiovui, nes kitaip atsieit gali sustoti M.Gorbačiovo pradėtas Tarybų Sąjungos pertvarkos procesas. Ir tik sausio 13-ąją pralietas kraujas privertė jas atsipeikėti ir suabejoti M.Gorbačiovo pertvarkos kokybe", - kalbėjo A.Sakalas.

Sekmadienio rytą Seime vyksta iškilmingas šiai dienai skirtas minėjimas. Jame dalyvauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, valstybės gynėjai, kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanas Terleckas.

Iškilmingo Seimo posėdžio metu A.Terleckui bus įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Popiet numatomas Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

V.Gedvilas: tuomet jokie tankai mums nebuvo baisūs

Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėjęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, sakė, kad prieš 22 metus mes tikrai buvome kitokie, vilties, tikėjimo ir vienybės buvo tiek daug, kad nepabūgome priešo tankų.

"Prieš 22-us metus, tuomet, mes tikrai buvome kitokie, mes turėjome tiek daug ryžto, tikėjimo ir vilties, kad turime gyventi kitaip - laisvai, savarankiškai valdyti savo kraštą, rūpintis žmonėmis. Mūsų tikslas buvo vienas - laisva Lietuva - ir tuomet jokie tankai mums nebuvo baisūs. Vienybę mes pajutome Sąjūdžio mitinguose ir Baltijos kely, kai rankomis susikibę, tarsi gyva grandine, nutiesėme kelią iš Vilniaus į Taliną. Vilties, tikėjimo ir vienybės buvo tiek daug, kad nepabūgome priešo tankų. Tėvynės ginti susirinko visa Lietuva - vaikai, moterys, vyrai, seneliai. Tada visi - ir inžinieriai, ir artistai, ir statybininkai, ir medikai, ir žurnalistai, studentai ir mokinukai - dirbo tą patį darbą - jie buvo laisvės gynėjai. Net tie, bent jau dauguma jų, kas į tą didįjį įvykių sūkurį pateko atsitiktinai ar atlėkė tik iš smalsumo, pasirodžius tankams, pasigirdus jų šūviams ir mūsų dainai, virto Sausio 13-osios žmonėmis, o Nepriklausomybės, Laisvės ir Lietuvos idealai - jų idealais", - sakė V. Gedvilas.

Kreipdamasis į užsienio šalių ambasadorius, parlamento vadovas padėkojo visoms jų atstovaujamoms valstybėms, kurios prieš 22-us metus buvo su mumis. Pasak V. Gedvilo, nepaprastos svarbos turėjo ir tai, kad su mumis tada buvo demokratinės Rusijos jėgos, demokratiškai mąstantys politikai, žurnalistai, kūrybinė inteligentija.

V. Gedvilo teigimu, per tuos 22-ejus metus užaugo dar viena karta. Daug kas pasikeitė, pasikeitėme visi.

"Lietuva, atkūrusi ir išsaugojusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos stiprinimo, pilietinės visuomenės kūrimo, kultūros, paveldo puoselėjimo bei Euroatlantinių organizacijų integracijos keliu.

Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtas Pagrindinis šalies įstatymas - Konstitucija. Dvidešimt pirmąjį amžių Lietuva pradėjo atkūrusi savo valstybingumą, integruodamasi į tarptautines organizacijas, taip garantuodama saugios valstybės ateities ir stabilaus visuomenės gyvenimo viltį. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare. Taip pat iškilmingai paminėjo savo permainingo ir sudėtingo pirmojo tūkstantmečio jubiliejų. Simboliška, tais pačiais metais Vilnius tapo Europos kultūros sostine. Dar šiemet Lietuva rengiasi pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Taigi mes - nepaisydami įvairių problemų ir trukdžių, iškilusių sunkumų ir krizių - ryžtingai ir su viltimi žvelgiame į trečiojo tūkstantmečio galimus iššūkius", - minėjime sakė V. Gedvilas.

Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad tik būdami vieningi, susitelkę įveiksime visas kliūtis bei tiesime kelius į ateitį.

"Kviečiu visus tęsti ir puoselėti mums visiems labai reikšmingos ir brangios istorinės Laisvės gynėjų dienos tradicijas, didžiuotis savo Tėvyne, savo krašto pasiekimais, mylėti ir branginti ją. Su meile atsiras ir rūpestis, o su rūpesčiu - dar didesnė atsakomybė už savo kraštą, žmones, jų ateitį.

Gerbdami mūsų žuvusiųjų atminimą, priminkime visiems ir pareigą - savo Tėvynei ir jos laisvei. Pareigą žinoti, atminti ir saugoti", - sakė V. Gedvilas.

Kiekvieną Sausio 13-ąją Seimo vadovas paragino ateiti prie Parlamento ir prisiminti istorinius sausio įvykius.

"Ir neparaginti tų, kurių tėvai ar seneliai 1991 m. sausio 13-ąją buvo išėję ginti laisvės, kiekvieną Sausio 13-ąją ateikime prie Parlamento, į tą pačią vietą, kur stovėjo, dainavo, skandavo tauta. Atsiveskime vaikus, anūkus, gimines. Pabūkime kartu ir prisiminkime tuos istorinius sausio įvykius. Kad visada žinotume, kodėl Sausio 13-osios išvakarėse uždegami atminimo laužai.

Galbūt prasidėtų graži tradicija, ir tuomet kiekvienas Lietuvos gyventojas be atskiro raginimo tądien jaustų būtinybę ateiti čia. Ir galbūt ta tradicija virstų savotišku dvasiniu kamertonu, kuris duotų toną Lietuvai. Visa širdimi norėčiau tuo tikėti", - iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos ragino V. Gedvilas.

Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas pakvietė jo dalyvius pagerbti visus žuvusiuosius už Tėvynės laisvę tylos minute.